DUK APIE ŽIŪRONUS

Didinimas nurodo santykį dydžio, matomo plika akimi, ir dydžio, matomo per žiūronus. Pavyzdžiui, jei žiūronai didina 10 k., objektas bus padidintas 10 kartų. Kitaip tariant, koks nors 100 metrų atstumu esantis objektas žiūrint per žiūronus atrodys lyg nutolęs 10 metrų atstumu.

1 000 mm fotoaparato teleobjektyvas didins vaizdą penkis kartus daugiau, nei 200 mm objektyvas. Tas pats taikoma žiūronams: objektas bus penkiskart labiau padidintas su 20 k. didinančiais žiūronais, nei su 4 k. didinančiais žiūronais. Vienintelis skirtumas – teleobjektyvas turi būti pakankamai platus, kad padidintų vaizdą ganėtinai plačiai fotoaparato diafragmai, o žiūronai turi padidinti vaizdą santykinai mažesnei žmogaus akies rainelei. Tarkime, turite 12 k. didinančius žiūronus. Kad gautumėte tiek pat padidintą vaizdą naudodami 35 mm vieno objektyvo veidrodinį fotoaparatą, reikėtų naudoti 700~800 mm teleobjektyvą. Skirtingo tipo žiūronai: prizminiai žiūronai ir Galilėjaus žiūronai.

Tai, kaip aiškiai galima atskirti per žiūronus matomas detales, vadinama jų skiriamąja geba. Kadangi kūgelių plotas žmogaus akies tinklainėje yra mažas, jokios fizinės treniruotės negalės padidinti (iki tam tikro lygio) skiriamosios gebos. Vienintelis būdas jį padidinti – žiūrėti per gerų žiūronų porą. Jei naudojate 10 k. didinančius žiūronus, jūsų skiriamoji geba padidės 10 k., lyginant su įprasta.

Ne visi žiūronai teikia tokį didinimo santykį ir skiriamąją gebą, kokia nurodyta ant instrumento. Kai atsiranda per daug aberacijos, skiriamosios gebos nebepakanka. Nesvarbu, kokios aukštos kokybės yra žiūronai – skiriamoji geba sumažės dėl vaizdo drebėjimo. Kuo aukštesnis didinimo koeficientas, tuo labiau rankos drebina vaizdą. Apskritai nerekomenduojama rankose laikyti žiūronų, kurių didinimo koeficientas viršija 10 k.. Kad išspręstų šią problemą, „Canon“ pritaikė savo geriausias optines technologijas, išplėtotas kuriant fotoaparatų objektyvus. Be to, kad idealiai skiriamajai gebai pasiekti naudojamas dvigubas lauko išlyginimo įtaisas, UD lęšis ir asferiniai lęšiai, „Canon“ pritaikė savo pačios originalią vaizdo stabilizavimo technologiją (IS serijai), kuri puikiai suvaldo rankų drebėjimą. Būtent dėl šių technologijų žiūrint per „Canon“ žiūronus kiekviena paukščio sparno plunksna tampa ryški ir aiški.

Kiekvieno žiūronų modelio optinė struktūra skiriasi, todėl net jei didinimo klasė yra ta pati, skiriasi tai, kiek vaizdo žiūronų pora gali apimti. Vaizdo, kurį galite matyti per žiūronus, plotis vadinamas žiūros lauku. Stebint paukščius dideliame miške naudingiau naudoti platesnį žiūros lauką.

• Faktinis žiūros laukas

Tai yra vaizdas per žiūronus ir jis matuojamas nuo objektyvo lęšio centro bei išreiškiamas laipsniais (kampu). Kuo žemesnis žiūronų didinimo koeficientas, tuo platesnis bus faktinis žiūros laukas, o kuo didinimo koeficientas aukštesnis, tuo žiūros laukas siauresnis. Dėl to sudėtinga lyginti skirtingos didinimo klasės žiūronų faktinius žiūros laukus.

• Matomas žiūros laukas

Ši vertė pagrįsta skaičiavimu, išdėstytu standarte ISO 14132-1:2002, ir ji žymi žiūros lauką, kurį matote žiūrėdami per žiūronus. Jį galima lyginti netgi tarp skirtingo didinimo koeficiento žiūronų. Apskritai, jei matomas žiūros laukas yra didesnis nei 60°, jis laikomas plačiu žiūros lauku.

Skirtingų žiūronų modelių šviesumas skiriasi. Šviesumas skiriasi atsižvelgiant į žiūronų kainą ir dydį. Atsižvelgiant į naudotojų poreikius, yra daug šviesumo lygių.

• Išėjimo vyzdys

Šviesus apskritimas, matomas, kai į okuliaro lęšio komplektą žiūrima maždaug 10 colių atstumu nuo akies, vadinamas išėjimo vyzdžiu. Skersmuo, matuojamas milimetrai, vadinamas vyzdžio diafragma. Kuo didesnis išėjimo vyzdys, tuo šviesesnis vaizdas matomas per žiūronus; šviesumas išreiškiamas išėjimo vyzdžio diafragmos kvadratu.

Kai šviesu, žmogaus vyzdžiai būna daugiausiai apie 2–3 mm, ir žiūronų išėjimo vyzdžiai turėtų būti apie 3 mm. Naktį mūsų vyzdžiai išsiplečia iki maždaug 7 mm, todėl pageidautina, kad žiūronai, kuriuos naudosite naktį, turėtų didelius išėjimo vyzdžius. Visgi nepatogumą sukelia tai, kad tokie žiūronai paprastai būna dideli ir sunkūs.

• Galima objektyvo lęšio diafragma

Objektyvo lęšio skersmuo, per kurį praeina šviesa, vadinama galima objektyvo lęšio diafragma. Kai didinimo koeficientas yra toks pats, kuo didesnė galima objektyvo lęšio diafragma, tuo šviesesnis bus per žiūronus matomas vaizdas. Tai tas pats efektas, kaip teleobjektyvo lęšio, kurio skersmuo yra labai didelis. Trijų matmenų santykis yra toks:

Išėjimo vyzdžio diafragma = Galima objektyvo lęšio diafragma / Didinimo koeficiento.

Idealūs žiūronai – tai tokie, per kuriuos žiūrėdami pamirštate, jog žiūrite per žiūronus. Jei įsigysite porą su plačiu žiūros lauku, o vaizdo kokybė bus puiki (tiek, kad vaizdas nedaug skirsis nuo matomo plika akimi), mėgausitės juos naudodami daugelį valandų. Kai kurie žmonės neteisingai mano, kad kadangi daugiausiai dėmesio jie sutelkia tik į objektyvo vidurį, net jei išorinė dalis yra neryški, tai nesvarbu. Paprastai tinklainė projektuoja neiškreiptus vaizdus, todėl kai žiūrite į neryškius vaizdus, smegenys bando jų nepaisyti. Jei sąmoningai stengsitės atmesti neryškius vaizdus ilgą laikotarpį, yra tikimybė, kad labai pavargsite ar netgi susirgsite. Labai sudėtinga nustatyti vaizdo kokybę vien pažvelgus į specifikacijų lapą. Paprasčiausias ir labiausiai užtikrintas būdas – iš tiesų pažiūrėti per žiūronus. Įsigydami žiūronus, atkreipkite dėmesį į toliau išvardintus punktus.

• Ar matote tik vieną vaizdą, ar du?

Žiūronuose naudojami du vienas su kitu lygiagretūs objektyvai. Visgi, jei jų sulygiavimas gamybos metu nėra idealus arba dėl sutrenkimo pervežant objektyvai gali šiek tiek pasislinkti. Jei tai nutinka, matysite du vaizdus. Net jei žiūronai bus pataisyti, objektyvai bus linkę paslysti nuo menko krestelėjimo. Tokie žiūronai nerekomenduojami.

• Ar vaizdas pakankamai ryškus?
  

Įsitikinkite, kad užrašas ant ženklo ar plonos medžio šakelės yra aiškiai matomos. Taip pat įsitikinkite, kad šviesos naktį ir žvaigždės nėra susilieję ir formos nėra iškraipytos. Gali būti sudėtinga nustatyti, kiek aiškus yra vaizdas, pažiūrėjus tik per vieną žiūronų porą. Pamėginkite pažiūrėti per keletą porų ir galėsite pamatyti skirtumą.

• Ar atrodo, kad spalvos susilieja? O ar vaizdas neatrodo išblukęs?
  

Kai žiūrite į baltą objektą, matomas vaivorykštę primenantis žiedas. Tai vadinama spalvų iškraipymu; vaizdo kokybė paprastai sumažėja, ir tai nutinka didesnės diafragmos ir aukštesnio didinimo koeficiento žiūronuose. Be to, dėl dangos ir skirtingų žiūronams naudojamų lęšių spalvos gali pakisti. Nukreipkite žiūronus į baltą vaizdą ir pažiūrėkite, ar matomas vaizdas yra baltas. Kad būtų išvengta išblukimo, „Canon“ pritaikė UD lęšį (15X50 IS AW, 18X50 IS AW, 10x32 IS, 12x32 IS ir 14x32 IS) iš EF objektyvų serijos, kuris žinomas dėl savo aukščiausios kokybės optinės technologijos. Be to, dėl „Super Spectra“ dangos garantuojame šviesius ir aiškius vaizdus.

• Ar visas vaizdas aiškus?

Yra daugiau žiūronų su plačiu žiūros lauku, kad būtų tenkinami klientų poreikiai. Tačiau yra tokių atvejų, kai žiūronai „priverstinai“ įgavo platesnį žiūros lauką, dėl to vaizdo kokybė palei objektyvo kraštą suprastėjo. Kai tai nutinka, dažniausiai tai sukelia lauko išlinkimas. Nukreipkite žiūronus į sieną, sufokusuokite objektyvą į paprastą objektą ir pažiūrėkite, ar visur aplinkui matote aiškiai. Jei lauko išlinkimas yra žymus, kraštai bus neryškūs. Tokių žiūronų pirkti nerekomenduojama. Tam, kad lauko išlinkimas būtų žymiai sumažintas, „Canon“ naudoja lęšį su lauko išlyginimo įtaisu kaip asferinį lęšį. Su „Canon“ žiūronais vaizdo kokybė yra puiki visame plote.

• Ar vaizdas iškreiptas?

Kai žiūrite per žiūronus, kartais statmenos pastato langų ar plytų linijos atrodo iškreiptos palei objektyvo kraštą. Tai vadinama iškraipymu. Kai iškraipymas yra žymus, ne tik visas objektas atrodo iškreiptas, bet pasukus žiūronus atrodo, kad objektas nuteka, dėl to jį labai sunku matyti. Iškraipymui kompensuoti „Canon“ naudoja didelio tikslumo asferinius lęšius.

• Panaikintas „vaizdo drebėjimas“ – esminė žiūronų problema. Naudojamas pats pažangiausias vaizdo stabilizatorius.

  Beveik kiekvienas, kada nors naudojęs žiūronus per sporto renginius ar koncertus, yra patyręs, kaip labai dreba vaizdas ir atrodo, kad žiūronai yra beverčiai. Pagrindinis naudotojų nusiskundimas yra vaizdo drebėjimas. Kuo aukštesnis padidinimo koeficientas, tuo smarkesnis vaizdo drebėjimas. Apskritai, jokių žiūronų, didinančių daugiau nei 10 k., nereikėtų naudoti ilgą laiką. Geriausias sprendimas anksčiau buvo naudoti trikojį. Tačiau trikojai yra dideli, nepatogūs, juos galima naudoti ne visur. Net jei jums reikia poros žiūronų, didinančių daugiau nei 10 k., paukščiams stebėti, daugiausia, ką norėsite naudoti, kadangi daug vaikščiojate, būtų 7 k. ar 8 k. didinimas.

„Canon“ yra pirmas gamintojas pasaulyje, pritaikęs aktyvų optinį vaizdo stabilizatorių IS serijoje. Kadangi optinė sistema neutralizuoja judėjimą, o ją valdo mikroprocesorius, rankų drebėjimas panaikinamas. Dėl to net kai didinama daugiau nei 10 k. trikojis nėra reikalingas. Ir juos galite naudoti net žiūrėdami iš judančios transporto priemonės.

• Platus žiūros laukas ir aukščiausia bendra vaizdo kokybė. Naudojamas dvigubas lauko išlyginimo įtaisas.

• Lengvi ir nepralaidūs vandeniui: puikiai tinkami naudoti lauke.

Šiuo metu yra trys gamintojai, įskaitant „Canon“, parduodantys žiūronus, kuriuose įdiegta vaizdo stabilizavimo technologija.

• Kintamo kampo prizmės tipas

Du jutikliai aptinka atitinkamai horizontalų ir vertikalų drebėjimą. Dvi kintamo kampo prizmės kairiajame ir dešiniajame teleskopuose valdomos mikroprocesoriaus, kad įeinančios šviesos lūžio kampas būtų iškart pritaikomas. Ši sistema naudojama „Canon“ IS žiūronuose.

Pranašumai: kompaktiški, lengvi; tiesioginis atsakas, kai įjungiamas vaizdo stabilizatorius (sistema aktyvinama kai tik paspaudžiamas mygtukas); stabilus vaizdas net stebint panoraminį vaizdą. 

Trūkumas: reikia akumuliatorių.

• Optinio lęšio poslinkio tipas

Jis panašus į kintamo kampo prizmės tipą, tik optika, naudojama drebėjimui kompensuoti, yra įprasti lęšio elementai, ir jų judėjimas valdomas pakabintoje sistemoje – kaip vaizdo stabilizatoriuje, kuris naudojamas „Canon“ EF objektyvų asortimentui.

Pranašumai: aiškesnis vaizdas ir smarkesnių judesių, pvz., besisūpuojančio laivo ar lėto kvėpavimo judesio, kompensavimas.

• Giroskopo tipas

Prie prizmės pritvirtinamas didelės spartos varikliu varomas giroskopas. Nesvarbu, kaip labai drebinami žiūronai, vaizdas išliks stabilus. Ši sistema naudojama „Fujinon Stabiscope“ modeliuose S1240 ir S1640.

Pranašumas: itin atsparūs intensyviam drebinimui ar judėjimui. Trūkumai: vienos minutės delsa, kol paleidžiamas 12 000 sūk./min. variklis; paprastai būna sunkūs; ši sistema negali atskirti drebinimo nuo žiūronų pasukimo, dėl to sukant žiūronus vaizdas būna nestabilus; reikia akumuliatorių.

• Mechaninis tipas

Prizmių sistema susiejama su kardaninės pakabos sistema, kuri apsaugo prizmes nuo judėjimo, kad ir kiek būtų drebinami žiūronai. Ši sistema naudojama modelyje „Zeiss 20x60S Professional“.

Pranašumai: nereikia akumuliatorių, nes sistema mechaninė; tiesioginis atsakas, kai įjungiamas vaizdo stabilizatorius (sistema suaktyvinama kai tik paspaudžiamas mygtukas).

Trūkumai: paprastai būna sunkūs; ši sistema negali atskirti drebinimo nuo žiūronų pasukimo, dėl to sukant žiūronus vaizdas būna nestabilus.