Tyrimas, ryšys, pagarba – kaip būti sąmoningu kelionių fotografu

Rankos tvirtai įsikibusios į saldainių spalvos žirgą karuselėje, veidas švyti iš susijaudinimo, hidžabas plevėsuoja kaip superherojaus apsiaustas. Tai nėra tipiškas jaunos musulmonės merginos vaizdas: būtent dėl šios priežasties ši nuotrauka yra viena mėgstamiausių „Canon“ ambasadorės Gulshan Khan nuotraukų. „Musulmonai, ypač moterys ir mergaitės, ne visada yra vaizduojami tokie, kokie iš tikrųjų esame. Vartoju „mes“, nes tai yra mano pačios bendruomenė, – paaiškina Pietų Afrikos fotožurnalistė. – Vaizduose iš Afrikos kontinento matome tiek daug kančios ir „kitoniškumo“. O štai ši mergaitė kupina džiaugsmo ir yra nufotografuota oriai.“

Gulshan pavyzdys primena, kad fotoaparatas yra galingas įrankis. Jūsų kuriamos nuotraukos gali sukurti vienmatį požiūrį į pasaulį arba gali atskleisti kažką daugiau. Tai ypač pasakytina, kai fotografuojamos kultūros arba bendruomenės, kurios nėra mūsų, nesvarbu, ar tai būtų kaimynystė už kampo, ar vieta, į kurią atkeliauti prireikė įveikti tūkstančius mylių. Gulshan tai yra darbo dalis. Kaip nepriklausoma fotožurnalistė, kurios darbai publikuoti „National Geographic“, „The New York Times“ ir „The Guardian“, buvusi naujienų agentūros „Agence France Presse“ (AFP) laisvai samdoma darbuotoja, Gulshan reguliariai fotografuoja žmones ir vietas savo gimtojoje šalyje ir užsienyje. Šiame straipsnyje ji paaiškins, kaip galite sukurti įspūdingas, tačiau jautrias kultūrines nuotraukas.

XIX amžiuje, kai fotografija buvo nauja technologija, Europos kolonialistai fotoaparatą klaidingai laikė moksline priemone, kurią naudojo vietiniams gyventojams klasifikuoti ir engti. Gulshan mano, kad šis palikimas gyvuoja ir toliau. Tai skatina suvokimą, kad fotoaparatas nėra nešališkas tarpininkas.

„Nuotraukos yra pamokančios. Jos moko, kaip mes matome save ir vienas kitą, – teigia ji. – Sklando idėja, kad nuotrauka yra objektyvi tiesa, bet tai klaidinga mintis. Jūs visada esate savo nuotraukose. Jūsų ideologija, jūsų patirtys ir jūsų vertybės atsiskleis per tai, ką pasirinksite įtraukti į kadrą arba palikti už jo ribų.“

Gulshan taip pat pabrėžia, kad kai kurie Vakarų keliautojai ir įvaizdžio kūrėjai jaučiasi turį teisę tyrinėti „egzotinius“ kraštus. „Problema ne tame, kad aplankomos vietos ir daromos nuotraukos, – pabrėžia Gulshan. – Problema iškyla, kai tai darote manydami, jog esate geresni ir išmanote geriau nei žmonės, kuriuos fotografuojate.“

Kai išgirstame žodį „kultūra“, dažniausiai galvojame apie tautybę, rasę arba religiją, tačiau Gulshan ši sąvoka yra platesnė. „Tai gali būti grupė, kuriai būdinga tam tikra vertybių sistema, darbo kultūra arba žmonės, priklausantys socialinei klasei, arba, pavyzdžiui, esantys muzikos subkultūros dalis“, – sako ji.

Kad ir kas tai būtų, prieš atvykdami su fotoaparatu turite įsitikinti, kad atlikote kaip įmanoma daugiau tyrimų. Tai padės jums identifikuoti neįprastas vietas arba svarbias progas – galbūt festivalį ar protesto akciją, kurios suteiks jums galimybę nufotografuoti atitinkamas nuotraukas.

Taip pat reikia suprasti normas ir papročius bei problemas, su kuriomis susiduria skirtingi žmonės: šios žinios padės pasirinkti, kaip fotografuoti. „Sekite žiniasklaidos pranešimus, skaitykite knygas, žiūrėkite dokumentinius filmus, susipažinkite su vietomis „Google“ žemėlapiuose ir, svarbiausia, kalbėkitės su žmonėmis, – pataria Gulshan. – Jei esate užsienyje ir apsigyvenote viešbutyje, pabendraukite su personalu. Arba, jei esate renginyje, paklauskite dalyvių, ką šis reiškinys jiems reiškia, ir kodėl jame dalyvauja. Būkite pagarbūs, empatiški ir pasirengę mokytis.“

Reikia surasti balansą tarp paveikių vaizdų užfiksavimo ir pagarbos žmonėms, kurie jos nusipelno. Apskritai, Gulshan vengia ilgų objektyvų; su savo fotoaparatais „Canon EOS R“ ir „EOS R5“ mieliau renkasi naudoti objektyvą „Canon RF 35mm F1.8 MACRO IS STM“, priartėti prie fotografuojamo objekto ir pasinerti į veiksmą. „Jūs turite kalbėtis su žmonėmis, kai esate taip arti, ir, neišvengiamai, jūsų vaizdai tampa intymesni“, – ji paaiškina.

Išimtimi tampa darbas šventose vietose, kai ji jau turi leidimą fotografuoti, tačiau nenori trukdyti. „Sakralinėse vietose turite jautriai reaguoti į kultūrą ir geriausias būdas įsitikinti, kad nesielgiate nepagarbiai ar akiplėšiškai, yra paklausti, ar galite ten būti, – pataria ji. – Paklauskite, kur jums leidžiama būti, o kur neleidžiama, kokios taisyklės galioja. Pavyzdžiui, daugelyje mečečių ir šventyklų reikalaujama nusiauti batus, būti tinkamai apsirengus, be to laikoma nepagarbiu elgesiu eiti priešais besimeldžiantį asmenį ar bandyti jį užkalbinti.“

„Šiais atvejais naudojau objektyvą „Canon RF 70-200mm F2.8L IS USM“, – priduria ji. – Visada stengiuosi, kad užraktas suveiktų kaip įmanoma tyliau, kad netrukdyčiau ir neatrodyčiau nepagarbi situacijose, reikalaujančiose ramios ir subtilios aplinkos.“

Tyliojo fotografavimo funkciją galima naudoti ne tik dirbant profesionalų lygio fotoaparatais, pvz., EOS R5. Įjungus tyliojo fotografavimo režimą beveidrodiniame fotoaparate „Canon EOS R10“, vienu metu sureguliuojami visi reikiami fotoaparato nustatymai ir fotoaparatas neskleidžia jokių garsų ar šviesų. Prie fotoaparato EOS R10 prijungus universalųjį objektyvą „Canon RF-S 18-150mm F3.5-6.3 IS STM“ užtikrinamas didesnis diapazonas, kad būtų sukeliama kuo mažiau trikdžių.

Svarbu atskirti viešuosius renginius, kuriuose tikimasi, kad bus fotografuojama, nuo fotografijų, kurias darote klajodami šalutinėmis gatvėmis arba vykdydami asmeninį projektą su tam tikra grupe. „Turėtumėte turėti informuoto asmens sutikimą“, – sako Gulshan. Tai reiškia, kad turėtumėte aiškiai paaiškinti žmonėms, kodėl jums įdomu juos nufotografuoti, ir ką ketinate su nuotraukomis daryti vėliau.

Kaip tai padarysite, priklauso nuo scenarijaus. Jei vykdote projektą bendruomenės aplinkoje, pirmiausia gal būt gausite leidimą ir susipažinsite su žmonėmis, o tik tada, kai jie jausis atsipalaidavę jūsų akivaizdoje, pradėsite daryti nuotraukas atvirai. Miesto gatvėse galite užmegzti pokalbį su turgaus prekeiviu, o paskui padaryti jo nuotrauką. Jei ta kalba nekalbate, suraskite asmenį, kuris jums išverstų. Nuolat atkreipkite dėmesį, kaip fotografuojamas žmogus reaguoja. Kaip teigia Gulshan: „Galite pasakyti, ar verčiate žmones jaustis nejaukiai“. Jei taip ir yra, laikas nuleisti fotoaparatą.

Nors dabar fotoaparatą naudoja „instinktyviai“, Gulshan nemažai praleido laiko žiūrėdama vaizdus ir galvodama, kaip žmonės pavaizduojami. „Svarbu būti vizualiai raštingam ir sąmoningam, – sako ji. Galvokite apie tokius dalykus kaip kampai, iš kurių fotografuojate, ir ką tai perteikia žiūrinčiam į nuotrauką.“ Sekite įvairias „Instagram“ paskyras, kad geriau suprastumėte, kaip fotografai pasirenka reprezentuoti savo pačių bendruomenes. Kartais, norint pateikti išsamesnį vaizdą, reikia nuotraukų sekos, tačiau Gulshan sako: „Viena nuotrauka įmanoma pasakyti kažką gilaus apie žmogų arba kultūrą. Tiesiog atminkite, kad tai niekada nebūna visa istorija.“

Autorė: Rachel Segal Hamilton