Vienspalvis vaizdas: daugiau nei nespalvota

Spalvų suvokimas tampriai susijęs su emocijomis. Yra psichologinių teorijų apie tai, kaip skirtingos spalvos veikia mus. Įvairiose kultūrose tai skiriasi, tačiau dažnai manoma, kad žalia arba mėlyna ramina, o raudona arba oranžinė stimuliuoja ir, matyt, net verčia mus jaustis alkanus! Šios idėjos turi įtakos tam, ką pasirenkame dėvėti, kaip puošiame savo namus ir, kalbant apie fotografiją, vaizdams, kuriuos užfiksuojame.

Tačiau ne visi spalvas suvokia vienodai. Didžiojoje Britanijoje įsikūręs vaizduojamojo meno srities fotografas Chris Ward gimė turėdamas deuteranopiją – jam sunku matyti žalios spalvos atspalvius. Jis pastebėjo, kad jo regėjimas daug geriau nei kitų žmonių pritaikytas atpažinti smulkias detales, subtilius kontrastus ir įvairias tekstūras: tai padeda jam kaip vienspalvių vaizdų specialistui.

Vienspalviu vaizdu, dažnai klaidingai vartojamu pakaitomis su nespalvotu vaizdu, apibūdinamas vaizdas, kuriame viskas kadre atrodo kaip vienos spalvos atspalviai. Tai gali būti bet kuri spalva, tačiau dažniausiai – pilka arba sepijos spalva. „Tai, ką manome esant juoda ir balta, paprastai yra pilkų atspalvių, – aiškina Chris, – nes tai apima visą spektrą pilkos spalvos gylių.“ Yra tam tikrų objektų, kuriems ypač tinka vienspalvis vaizdas – būtent jų link natūraliai ir krypsta Chris akis. Jie gali pasižymėti tekstūromis arba šešėliais, sukuriančiais įdomų atspalvių diapazoną: pro medžių lapus prasiskverbianti šviesa miške, šiurkštūs raštai akmenyse ar čiurlenantis upelio vanduo.

Tačiau santūrūs, beveik grafiški kadrai paveikti taip pat įtaigiai. „Tiesą sakant, manau, kad vienspalvis vaizdas yra mažiau apribotas nei spalvotas, nes jis jau yra gana abstraktus, todėl galite jį dar labiau tobulinti, ir jis neatrodys keistai, – sako Chris. – Jei man tektų gerokai pereksponuoti spalvotą vaizdą, jis atrodytų baisiai.“ Tačiau vienspalvio vaizdo pereksponavimas gali sukurti įspūdingą minimalistinį stilių.

Chris dirbo su „Canon EOS R6“, prie kurio buvo prijungtas objektyvas „Canon RF 24-105mm F4-7.1 IS STM“, kad būtų užtikrintas geriausias lankstumas kadruojant. Objektyvas vienspalvei fotografijai parenkamas toks pat kaip spalvotai, skiriasi tik tuo, kaip komponuojamas kadras. „Užuot naudoję spalvą žiūrovo akiai nukreipti, naudojate paryškinimą ir kontrastą. Nuotraukų stiliaus funkcijos „Picture Style“ meniu galite pasirinkti stilių, vadinamą vienspalviu, jame rasite dar vieną meniu, kuriame galite derinti viską: nuo ryškumo iki kontrasto, – pataria Chris. – Taip pat fotoaparatu galite pridėti filtrą, keičiantį fotoaparato reakciją į skirtingas spalvas, todėl viskas, kas raudonos, žalios, mėlynos, geltonos arba oranžinės spalvos, atrodo tamsiau.“ Pats Chris labiau linkęs naudoti raudonos spalvos filtrą, nes jis patamsina dangų ir lapiją kraštovaizdžiuose, taip pašalindamas nepageidaujamus dėmesį blaškančius elementus.

Jei naudojate „Canon EOS R“ sistemos korpusą su EF arba EF-S objektyvais, prijungę įdedamo filtro tvirtinimo adapterį EF-EOS R, taip pat galėsite naudoti neutralaus tankio (ND) arba poliarizuojančius filtrus, kad pagyvintumėte kraštovaizdžius.

Vaizdai, kuriuos užfiksuojate fotoaparatu „Canon EOS R6“ naudodami nuotraukų stiliaus funkciją „Picture Style“, įrašomi kaip suglaudinti JPEG failai. Tačiau, jei fotografuojate RAW formatu, failuose bus išlaikyti visi fotoaparatu užfiksuoti duomenys. „Darbo su RAW failais privalumas yra tas, kad jis suteikia daugiau informacijos redaguojant“, – sako Chris.

Kasdien Chris dažnai fotografuoja spalvotai. „Kalbėjau su įvairiais fotografais ir, atrodo, kad tiems, kurie neturi spalvų matymo sutrikimų, lengviau fotografuoti vienspalvius vaizdus, jei nustato fotoaparatą rodyti vienspalvį vaizdą, o spalvų matymo sutrikimų turintys fotografai mieliau fotografuoja spalvotai“, – pastebi jis.

„Anksti gautas geras patarimas dėl nespalvotų vaizdų redagavimo buvo iš pradžių visada stumti jį per toli, – sako Chris. – Kai perkeliate slankiklį į kitą vietą baigiamojo apdorojimo programinėje įrangoje, bus atkarpa, kurioje vaizdas atrodys gerai. Jei pastumsite per toli – atrodys blogai, o jei nepasieksite tos atkarpos, irgi nebus gerai, – tęsia jis. – Bet jei pradėsite nuo vietos, kai padaryta per daug, ir grąžinsite slankiklį atgal, galutinis rezultatas bus daugiausia, ką galite pasiekti.“

Kad ir kaip būtų keista, spalva gali būti tikrai svarbi priemonė redaguojant vienspalvius vaizdus. „Kai konvertuosite į nespalvotą vaizdą savo redagavimo programinėje įrangoje, ji suteiks prieigą prie spalvų kanalų slankiklių, – aiškina jis. – Kadangi spalva gali būti priemonė kontrastui kurti, redaguodami galite identifikuoti, kur spalva atlieka šį vaidmenį, ir sukurti atspalviu grįstą kontrastą.“

Paprastai yra šeši spalvų slankikliai ir, atsižvelgiant į jūsų programinę įrangą, kiekvienas turi įtakos skirtingų spalvų kanalų skaisčiui. Pavyzdžiui, kraštovaizdžio kadre dangaus atspalvį galite pakeisti koreguodami mėlynos ir vandens spalvos slankiklių padėtį, o augmenijos atspalvį – geltonos ir žalios spalvos slankiklių. Raudonos spalvos slankiklis gali būti naudingas, jei yra plytinių pastatų, o oranžinės spalvos slankiklis gali padėti pagerinti odos atspalvius portretuose.

„Tikriausiai sunkiausias scenarijus, su kuriuo gali tekti dirbti, yra uolos šalia žolės, – aiškina Chris. – Kai konvertuojate į vienspalvį vaizdą, jis gali atrodyti kaip vidutinio atspalvio mišinys, kuriame nį vienas neišsiskiria. Jei atsidarysite redagavimo programinę įrangą ir pakeisite žalios ir geltonos spalvos kanalo šviesumą, uola išliks tokia pati, bet žolė taps skaistesnė. Gėlių nuotraukose galite naudoti kanalus, kad atskirtumėte įvairių augalo dalių atspalvius.“

Tais atvejais, kai Chris nufotografavo nespalvotą vaizdą, spausdintuvą nustato spausdinti pustonių dokumentą, tačiau dažniausiai jis spausdina spalvotai.

„Vykdydamas baigiamąjį apdorojimą, įtraukiu subtilių atspalvių, tuomet paprastai spausdinu spalvotai, – sako jis. – Padidinu ekspozicijos lygį maždaug puse padalos. Tiesiog todėl, kad žiūrint į vaizdą ekrane jis visada atrodo ryškesnis nei tada, kai būna išspausdinamas.“

Chris patinka naudoti suskaidyto atspalvio efektą, kai labai skaisčioms ir šešėlių sritims pritaikomos skirtingos spalvos. „Labai skaisčias sritis esu linkęs padaryti šiek tiek šiltesnes, o šešėlių – šaltesnes. Tai tikrai padeda pagerinti vaizdą.“

Kompaktiškas A3 formato spausdintuvas, pvz., „Canon imagePROGRAF PRO-300“, idealiai tinka kokybiškiems vienspalviams spaudiniams spausdinti.

Taigi, jei jums patiktų eksperimentuoti su vienspalve fotografija, nuo ko geriausia pradėti? „Pasipraktikuokite su gėlėmis, – siūlo Chris. – Jose tiek daug subtilių tekstūrų ir skirtingų spalvų, su kuriomis galite žaisti. Jei vienspalvėse nuotraukose pavyks užfiksuoti natūraliai atrodančias gėles, kai dažnu atveju spalva yra tai, kas apibrėžia gėlę, tada galite pritaikyti išmoktus dalykus ir fotografuodami visa kita.“

Daugelis ikoniškiausių istorijos nuotraukų yra nespalvotos: dramatizmo kupini Ansel Adams peizažai, empatiški Dorothea Lange portretai arba ryškūs Henri Cartier-Bresson gatvės vaizdai. Šie vaizdo kūrėjai neturėjo spalvų matymo sutrikimų, jie dirbo su priemonėmis, prieinamomis dar prieš spalvotą fotografiją, tačiau matė pasaulį kitaip, jiems patiko raštai, subtilūs elementai, pilkos spalvos atspalviai.

Šiandien, pasinaudodami skaitmeniniuose fotoaparatuose įdiegtomis vienspalvės fotografijos parinktimis, galite padaryti tą patį: pamatyti aplinką iš kitos perspektyvos ir naujai interpretuoti tai, ką matote.



Autorė: Rachel Segal Hamilton