GAMTOS FOTOGRAFIJA

Gamtos paslapčių fotografavimas: laukinės gamtos grąžinimo istorija

Laukinės gamtos fotografė pasakoja apie savo procesą dokumentuojant laukinės gamtos grąžinimo projektą, puoselėdama biologinę įvairovę per objektyvą.
Liepsnotoji pelėda, nufotografuota kaip laukinės gamtos grąžinimo projekto dalis, sklendžia virš medžių viršūnių išskėstais sparnais.
Grįžti į visus straipsnius

Vėjo viršūnės, paežerių pelkės ir taikūs miškai – natūralios buveinės traukia kantrybės turinčius laukinės gamtos ir kraštovaizdžio fotografus įamžinti laipsniškus pokyčius ir augimą skirtingais metų laikais. Tačiau kartais fotografija gali užfiksuoti dar gilesnius pokyčius laikui bėgant, pvz., tai, kaip laukinė gamta susigrąžina apleistą karjerą.

Gayle, „Natured Secrets“ fotografė, jaučia aistrą biologinei įvairovei ir žaliųjų erdvių sugrąžinimui laukinei gamtai. Ji dokumentavo lėtą Jungtinės Karalystės laukinės gamtos grąžinimo projekto augimą netoli jos gyvenamosios vietos ir tikisi, kad jos darbas gali įkvėpti kitus grąžinti nedidelį savo sodų plotą atgal gamtai.

Laukinės gamtos grąžinimo fotografijos projektas su istorija

Įvairiaspalviai viržių kuokštai jungia sodą su toliau esančiu kalvos šlaitu, o fone – žydras dangus.

„Kad sujungtume sodą į kraštovaizdį ir susietume kalvos šlaitą, pasodinome viržių, – aiškina Gayle. – Sumaišėme juos su žolėmis ir beržais, kad pritaikytume prie aplinkui esančio pelkyno, todėl jie susiliejo į vieną kraštovaizdį. Visi akmenys, kurie padėjo pastatyti laiptus, viržių šlaitus, takus ir sienas, yra iš žemės.“ Fotografuota fotoaparatu „Canon EOS 6D Mark II“ ir objektyvu „Canon EF 24-105mm f/3,5-5,6 IS STM“, nustatymai: 45mm, 1/1000 sek., f/4,5 ir ISO 160. © „Natured Secrets“

Istorija prasidėjo prieš 20 metų, kai Gayle pasodino mišką šalia savo namų Šiaurės Vakarų Anglijos Peninų kalnų masyve, paversdama apleistą karjerą ir buvusį audinių ūkį klestinčiu laukinės gamtos prieglobsčiu.

Dabar, kai į vietovę grįžo gyvūnai ir augalai, projektas įgyvendina Gayle ambiciją – „vilties kelionę“ – neturėti ribų tarp sodo ir šios atkurtos vietovės, sukuriant išties laukinę vietą.

„Kai atvykome, norėjau suteikti šiai atvirai zonai „vietos pojūtį“, susieti savo ryšį su šia vieta su aplinka, – sako Gayle, Lankasterio universitete taip pat įgijusi gamtosaugos mokslų ir ekologijos magistro laipsnį. – Pradinis kraštovaizdis buvo pakeistas dėl pramoninės veiklos, kuri paliko dykvietę. Tačiau pasibaigus karjero eksploatavimui ši vieta pradėjo grįžti į gamtą.“ Atgimimas.

„Pradėjome imituodami šią transformaciją ir įtvirtindami bet kokį sodą, kurį galime sukurti kraštovaizdyje, kur nebuvo matomos ribos tarp vieno ir kito. Niekada nemaniau, kad turėsime tokį sodą. Mes tiesiog bandėme „prijaukinti gamtą“.“

Žemei pamažu pradedant atsigauti, Gayle mano, kad šis procesas puikiai tinka ilgalaikiam fotografijos projektui. „Keletą metų mokiausi Čelsio botanikos meno mokykloje ir visada jaučiau, kad [žemė] nusipelnė būti dokumentuojama, – teigia ji. – Galbūt skirtinguose žurnaluose ir mikrosvetainėje, bet man tai yra riba tarp mokslo ir kūrybos. Būtent todėl tikėjausi, kad mano nuotraukos gali būti šiek tiek kitokios.

Mūsų apleistas karjeras nešioja mūsų pramonės praeities randus, tačiau gamta nuolat atsiima žemę. Būdama krašto, kuriame vyrauja kvapą gniaužiančios istorijos, pramonės, geologijos, laukinės gamtos ir floros derinys, saugotoja, noriu užfiksuoti žemės kelionę, vystymąsi ir biologinės įvairovės augimą, kaip žurnalą naudodama fotografiją.“

Ryšys su gamta per objektyvą

Tarp ilgų žolių iš dalies pasislėpęs jaunas stirnos patinas.

„Likus nedaug laiko iki šio kadro sužinojome, kad pametėme elnią iš savo stirnų bandos, – sako Gayle. – Nusprendėme, kad šis jaunas stirnos patinas, kuris staiga pasirodė fotoaparato objektyve, yra mūsų naujas kandidatas į bandos vadus. Patinas ką tik išaugo savo pirmąjį ragų rinkinį.“ Fotografuota fotoaparatu „Canon EOS 6D Mark II“ ir objektyvu „Canon EF 600mm f/4L IS III USM“, nustatymai: 1/800 sek., f/4,5 ir ISO 200. © „Natured Secrets“

Jaunas pelėsakalio jauniklis tupi ant medžio šakos, apsuptas žalumos.

Gayle turi pelėsakalio dėžutę, esančią ant stulpo ganykloje šalia mažo miško. „Tai mūsų pirmasis jaunas pelėsakalio jauniklis, atvykęs apsiplunksnuoti iš netoliese esančios lizdo dėžutės, – sako ji. – Vienas iš tėvų atnešdavo maisto į šių medžių viršūnes, nes jauniklis dar turi išmokti medžioti.“ Fotografuota fotoaparatu „Canon EOS 6D Mark II“ ir objektyvu „Canon EF 600mm f/4L IS III USM“, nustatymai: 1/1250 sek., f/4,5 ir ISO 640. © „Natured Secrets“

Šiuo metu vietovėje šurmuliuoja laukiniai gyvūnai, įskaitant ruduosius kiškius, kamanes, vieversius, pempes, mėlynąsias strėliukes, pelėsakalius ir stirnas, todėl nesunku suprasti, kodėl ji tapo fotografų rojumi. Spalvinga šlapžemių, pievų ir miško krūmynų įvairovė kartu su gėlėta šienaujama pieva pritraukė daugybę įvairios laukinės gyvūnijos.

„Per pastaruosius 20 metų padėjome atkurti žemę, atidengdami gėlo vandens šaltinius, kad pagerintume didelius pelkynų slėnius ir sujungtume tvenkinius uolėtais krantais su daugybe naujų be krantų, – pasakoja Gayle.

– Apsodinome vietinius lapuočių miškus ir stebėjome, kaip jie auga ir pamažu pasipuošia aksominėmis samanomis, kad ištisus metus suteiktų sodrumo, žalumos ir gyvybės gausą. Šakos ir kamienai yra stipriai apaugę samanomis, kurios iš arti ir padidintos primena miniatiūrinius prarastus pasaulius.“

Jei nuspręsite dokumentuoti savo projektą, galbūt sodo kampelį, kurį grąžinote gamtai, įsitikinkite, kad turite tinkamą fotoaparatą ir objektyvą. Gayle naudoja „Canon EOS 6D Mark II“ kartu su vienu iš savo makroobjektyvų šiems mažiems pasauliams įamžinti. „Fotoaparatas suteikia mums galimybę susijungti su konkrečiu organizmu, nesvarbu, ar tai būtų stambi gėlė, vabzdys, ar sporos paparčio gale, – sako ji. – Pradedate matyti tai, ko anksčiau niekada nepastebėjote, ir tai privertė mane geriau suprasti, kaip per objektyvą galima priartėti prie gamtos.“

Mokytis matyti per fotoaparatą

Mėlynosios strėliukės ilsisi ant plūdės, su mėlynos ir žalios spalvos atspalviais, atsispindinčiais vandenyje žemiau.

Mėlynosios strėliukės, nufotografuotos didžiajame viršutiniame karjero tvenkinyje, čia ilsisi ant alpinės plūdės. Plūdės Anglijoje laikomos pažeidžiamomis, nes jos paprastai randamos toliau į šiaurę esančiose Škotijos aukštumose. Užfiksuota fotoaparatu „Canon EOS 6D Mark II“ ir objektyvu „Canon EF 100-400mm f/4.5-5.6L IS USM“ (dabar jį pakeitė „Canon EF 100-400mm f/4.5-5.6L IS II USM“), nustatymai: 330 mm, 1/320 sek., f/6,3 ir ISO 200. © „Natured Secrets“

Dvi pelėdos akmeninio tvarto lange, o trečioji pelėda sėdi ant stogo virš jų.

„Štai pelėdos lizdas viršutiniame lauke – tai restauruota sauso akmens konstrukcija, – sako Gayle. – Lizdas susuktas kalvos pusėje, todėl jaunikliai gali lengvai šokinėti ant žole apaugusių šlaitų.“ Fotografuota fotoaparatu „Canon EOS 6D Mark II“ ir objektyvu „Canon EF 600mm f/4L IS III USM“, nustatymai: 1/800 sek., f/4,5 ir ISO 2500. © „Natured Secrets“

Šis ryšys sustiprėjo po to, kai restauravus tvartą, kurį Gayle ir sauso akmens sienų meistrai atstatė naudodami akmenis, rastus buvusiame karjere, atsirado liepsnotojų pelėdų šeima. Dabar tai nauji namai paukščiams.

„Mokydamasi matyti per savo fotoaparatą ir tyliai laukdama, kol atsiras liepsnotosios pelėdos, galiu stebėti daugiau, – sako Gayle. – Pastebėjau žolių judėjimą, šviesos, kandžių, paukščių ir gėlių, su kuriais jos sąveikauja, pasikeitimą. Trumpam aš tampu grobiu, kai objektyvas pagauna nagus, jai skriejant aukščiau, tada man pajudėjus viskas pasikeičia. Aš tampu medžiotoja.“

Gayle naudoja antrą viso kadro DSLR fotoaparatą su ilgesniais EF objektyvais. Naudodama vieną fotoaparato korpusą savo makroobjektyvams, o kitą – teleobjektyvams, ji niekada nepraleidžia akimirkos keisdama objektyvus. Šie įrankiai padeda jai užfiksuoti stulbinamą dangų ir paukščius skrydžio metu, pvz., pelėdas, o vaizdo stabilizavimas yra ypač svarbus, nes ji nenaudoja trikojo.

„Man reikia, kad puikusis „EF 600mm f/4L IS III USM“ priartėtų prie pelėdų, – teigia ji. – Esu toli nuo vietos ir nėra priedangos, todėl negaliu tiesiog sėdėti ir bandyti pajausti, kad iš arti pamatysiu elnią ar paukštį. Net sunku nufotografuoti liepsnelę, nes medžiai tokie dideli. Žinau, kad su 600 mm objektyvu įamžinu geriausius kadrus dėl to, kad jie yra ryškūs, nes tai yra fiksuoto židinio nuotolio objektyvas, o „Canon EF 100-400mm f/4,5-5,6L IS II USM“ suteikia man galimybę priartinti ir nutolinti, kad galėčiau užfiksuoti paukštį, jei jis juda ar artėja prie manęs. Galiu valdyti atstumą.“

Laukinės gamtos grąžinimo įamžinimas dabar ir ateityje

Laukinės morkos žali ir balti žiedai stambiu planu, o fone – nesufokusuota pieva.

„Šie augalai auga mūsų dumblo sankaupose karjere ir aplink jį. Mums išties patinka laukinių morkų nėriniuoti žiedai vasarą, – sako Gayle. – Bet vėliau, rugpjūčio viduryje, šiek tiek žali į pupeles panašūs skėčiai džiūdami apsiverčia, o žiedai tvirtai susisuka tarsi įgaubtas paukščio lizdas.“ Fotografuota fotoaparatu „Canon EOS 5D Mark IV“ ir objektyvu „Canon EF 100mm f/2,8 Macro USM“, nustatymai: 1/640 sek., f/2,8 ir ISO 320. © „Natured Secrets“

Kamanės, sklendžiančios tarp erškėčių ir žolės, stambiu planu.

„Viskas, ką galiu padaryti, – palikti šią žemę geresnės būklės, nei radau, – sako Gayle. – Mano iššūkis – ją tobulinti. Aš tiesiog noriu ją stebėti, kad galėtume pamatyti skirtumą.“ Fotografuota fotoaparatu „Canon EOS 5D Mark IV“ ir objektyvu „Canon EF 100-400mm f/4,5-5,6L IS II USM“, nustatymai: 153 mm, 1/1000 sek., f/5 ir ISO 640. © „Natured Secrets“

Gayle taip pat įamžino laukinės gamtos grąžinimo projektą pasitelkusi apžvalgas, gėlių džiovinimą suspaudus, augalų konservavimą alkoholiu bei eskizų ir akvarelės tapybą. Tačiau galiausiai ji mėgaujasi mažomis akimirkomis su laukine gyvūnija, kuri patraukė į šią vietą, ir aistringai žiūri į sąveikos su gamta naudą psichinei sveikatai. „Žvelgiant per fotoaparatą ankstyvais rytais, galima įkvėpti ramybės, – aiškina ji. – Šią proto būseną galiu perteikti dalydamasi šiais vaizdais socialiniuose tinkluose, padėdama kitiems pamatyti mus supantį grožį.“

Ji skatina bet ką, norintį sukurti panašų projektą, pradėti nuo kelių medžių ar krūmų, kad pritrauktų paukščių ir vabzdžių. „Jei įmanoma, visada sodinkite medžius, – pataria ji. – Jums nereikia daug vietos – per šešerius ar septynerius metus turėsite miškingų plotų, galėsite vaikščioti ir pajusti erdvę.“

Autorė: Lorna Dockerill

Susiję gaminiai

Susiję straipsniai