Kai būdamas paaugliu Marcas Albiacas tyrinėjo fotografijos amatą, kartu su tėčiu jis valandų valandas leisdavo svetainėje, kurioje geriausi Ispanijos laukinės gamtos fotografai dalijosi savo metodais. Jis atsimena, kaip Mario Cea aiškino atlikęs dvigubą mėnulio apšviestos pelėdos ekspoziciją vos vienu kadru. Po kelių metų pats Marcas jau buvo svarbioje fotografijos mugėje ir pristatinėjo savo darbus kartu su Mario. Dabar Marcas yra „Canon“ ambasadorius ir turi susikrovęs daug laurų, tarp kurių ir prestižinis Metų jaunojo laukinės gamtos fotografo apdovanojimas, kurį jis gavo būdamas 14 metų.
Čia jis kartu su kitu ambasadoriumi Micheliu d'Oultremontu, gyvenančiu ir dirbančiu Belgijoje bei dukart laimėjusiu Metų laukinės gamtos fotografo kylančios žvaigždės portfelio apdovanojimą, pasakoja, kaip šis konkursas pastūmėjo jų karjeras į priekį bei dalijasi patarimais jauniesiems gamtos fotografams, norintiems žengti jų pėdomis.
Gyvenimas laimėjus Metų jaunojo laukinės gamtos fotografo apdovanojimą
Kas atėjo pirmiau – jūsų meilė laukinei gamtai ar fotografijai?
Marcas Albiacas: dar prieš man pradedant vaikščioti tėvai veždavosi mane kartu su jais į kalnus. Mano tėčiui patiko fotografuoti kalnų kraštovaizdžius ir gyvūnus. Kai buvau septynerių, jis atnaujino savo įrangą ir aš paveldėjau jo fotoaparatą „Canon EOS 30D“ (kurį dabar pakeitė „Canon EOS 90D“). Tad pirmiausia buvo meilės gyvūnams. Fotoaparatas buvo įrankis, leidęs parsinešti šią laukinę gamtą namo.
Michelis d'Oultremontas: neabejotinai meilė laukinei gamtai. Pirmiausia pradėjau gana intensyviai, tris metus, stebėti paukščius. Fotografija yra tiesiog būdas, leidžiantis įamžinti susitikimą su laukine gamta. Tai galėjo būti ir skulptūra ar tapyba, tačiau tam neturiu talento. Pirmąsias nuotraukas padariau pelkėse. Gulėjau purve ir laukiau vandens paukščių. Tai buvo labai paprastos nuotraukos, tačiau koks nepaprastas jausmas parsinešti šias akimirkas namo. Pelkė buvo visai netoli mano namų, tad buvo labai patogu ten lankytis. Fotografuoti pradėjau su „Canon EOS 400D“ (dabar jį pakeitė „Canon EOS 850D“) ir 20 metų senumo EF 300mm f/4L USM objektyvu (dabar jį pakeitė „Canon EF“ 300mm f/4L IS USM).
Abu sulaukėte pripažinimo labai anksti, gavę Metų jaunojo laukinės gamtos fotografo apdovanojimus. Kaip manote, kas nulėmė šią sėkmę?
Michelis: visuose konkursuose reikalinga sėkmė. Sėkmė būti atrinktam, sėkmė laimėti apdovanojimą. Man labai pasisekė laimėti šį apdovanojimą du kartus. Tai didelė garbė. Smagu matyti, kad tai, kaip aš matau laukinės gamtos pasaulį, patraukia žiuri ir visuomenės dėmesį.
Marc: niekada nefotografavau vien tam, kad laimėčiau konkursą. Tai dariau, nes norėjau fotografuoti. Manau, kad tai ir yra paslaptis. Nugalėjusią nuotrauką padariau savo močiutės sode. Geriausias nuotraukas padarysite ten, kur galite praleisti daugiausiai laiko. Dirbdamas šalia namų nejauti spaudimo, kad po kelių dienų turėsi sėsti į lėktuvą. Ir jei vieną dieną nepavyks padaryti geros nuotraukos, galėsi sugrįžti kitą.
Koks jausmas apėmė laimėjus? Ko gero žinia sujaudino, tačiau ir šiek tiek pribloškė?
Marcas: esu gana drovus ir dabar, sulaukęs 22 metų, o kai buvau 15-os, labai jaudinausi. Tačiau tai buvo svajonės išsipildymas. Pavasarį gavau el. laišką, pranešantį, kad laimėjau, o ceremonija turėjo vykti rudenį, tad šešis mėnesius apie tai negalėjau niekam prasitarti.
Žinoma, dalyvavau ir kituose konkursuose, kuriuose nieko nelaimėjau. Vienas geriausių fotografijos bruožų – subjektyvumas. Tą pačią nuotrauką vieni žmonės gali mėgti, o kiti ne – tai galioja ir konkursuose. Žiuri jūsų nuotrauka turi patikti labiau, nei kitos, tačiau tai dar nereiškia, kad ši nuotrauka yra geresnė ar blogesnė už kitas.
Visai kaip ir laukinės gamtos fotografijoje, fotografijos konkursuose reikalingas atkaklumas. Laukinės gamtos fotografijoje labai svarbu neprarasti atkaklumo, nes dažniausiai gyvūnai tiesiog nepasirodo ir tenka grįžti be jokių nuotraukų. Tačiau jei labai stengiesi ir dirbi vardan tokios nuotraukos, kokios ir nori, galiausiai turi daugiau šansų ją padaryti nei sėdėdamas namie.
Michelis: labai nustebau. Kai buvau pradedantysis fotografas, susižavėjęs žvelgdavau į Metų laukinės gamtos fotografo apdovanojimo laimėtojus. Labai malonu galėti pasakyti, kad mano nuotraukos laikomos vienomis geriausių pasaulyje.
Svarbiausia – atkaklumas, reikia bandyti ir bandyti. Esu optimistas ir gana užsispyręs žmogus, tad jei nepamatau gyvūno gražioje šviesoje, kurios ieškau, bandau dar kartą ir tikiuosi, kad padarysiu savo svajonių nuotrauką. Buvo viena nuotrauka, kurią tris metus siuntinėjau į įvairius konkursus, tačiau iki 2014 m. jos niekas neatrinko – tai buvo nuotrauka, kuri man labai patiko ir, mano manymu, turėjo didelį potencialą.
Kaip laimėjimas prisidėjo prie jūsų karjeros laukinėje fotografijoje augimo?
Marcas: laimėjęs šį apdovanojimą ir 2011 m. „MontPhoto International Nature Photography“ konkurso jaunimo kategorijoje pradėjau dirbti su „Canon Spain“: ėmiau organizuoti dirbtuves ir pranešimus didelėse gamtos mugėse kartu su tokiais fotografais kaip Mario Cea. Vis dar nelaikau savęs profesionaliu fotografu, nors toks ir esu. Šiuo metu universitete studijuoju biologiją – apie tai svajojau nuo 5 metų.Michelis: pirmojo laimėjimo 2014 m. dėka kartu su „Contrat Agency“ ir Davidu Hayesu galėjau sudalyvauti „The Wait“ – trumpame, 10 min. trukmės dokumentiniame filme apie mano darbą, kuris vėliau buvo plačiai rodomas. Be to, konkursas supažindino mane su plačiąja auditorija. 2015 m. nusprendžiau suteikti šansą profesionaliai laukinės gamtos fotografijai. To ėmiausi vis baigęs fotografijos studijas – universitete bandžiau studijuoti biologiją, tačiau greitai pasidaviau, nes mėgstu būti lauke. Būtent fotografija ir suteikė man šią prabangą. Daviau sau tris metus, kad pamatyčiau, ar tai įmanoma. Praėjo šeši metai.
Kaip manote, ar susikūrėte savo laukinės fotografijos stilių?
Michelis: fotografuodamas dažnai vadovaujuosi jausmais, per daug nesirūpinu, kas pavyks, o kas ne. Aplinkos nekuriu, tiesiog plaukiu pasroviui. Susitikimas su žvėrimis leidžia man užfiksuoti savo jausmus akis į akį susidūrus su laukiniu gyvūnu.
Marcas: žvelgdamas į visas savo fotografijas vis dar nematau vientiso stiliaus. Fotografuodamas kiekvieną gyvūną stengiuosi daryti skirtingo stiliaus nuotraukas: dokumentinio stiliaus ar meniškesnes, nespalvotas arba spalvotas, iš arčiau arba iš toliau. Mane labiausiai domina stuburinių gyvūnų: žinduolių, paukščių, roplių, amfibijų, fotografija. Norint šiuos gyvūnus nufotografuoti, juos reikia pažinoti – žinoti jų įpročius ir kur juos rasti.
Ar vis dar nepaliaujate mokytis? Galbūt pradėję fotografuoti padarėte kažkokių klaidų?
Marcas: taip. Iki šiol darau tam tikras klaidas. Pavyzdžiui, jei labai noriu nufotografuoti kokį nors gyvūną, imu jaudintis ir bandau priartėti. Kartais gyvūnas dėl to pabėga ir aš netenku kadro.
Michelis: sakyčiau, tai susiję su gyvūnų laukimu. Reikia gerai išmanyti laukinės gamtos ypatybes ir turėti daug kantrybės, kad galėtum stebėti gyvūnus jų netrukdydamas. Tačiau to išmokau dar nuo labai mažo amžiaus. Esu be galo kantrus visose srityse, o tai reiškia, kad lengvai nesusinervinu ir visada galiu išlikti optimistiškas.
Su kokiais iššūkiais susiduria prasimušti bandantys jaunieji laukinės gamtos fotografai?
Michelis: jaunieji fotografai nori greitai sulaukti didelio gerbėjų skaičiaus socialiniuose tinkluose. Man šios lenktynės turėjo sustoti, nes pastebėjau, kad kuo daugiau visko nori, tuo didesnė tikimybė, kad savo elgesiu sutrikdysi gyvūną.
Marcas: sunkiausia yra rasti asmenį, kuris pasiimtų tave į išvyką. Man pasisekė, kad mano tėvai domėjosi kalnais ir gyvūnija, tačiau turiu draugų, kuriems ši galimybė nepasiekiama. Jei gyveni tokiame dideliame mieste kaip Barselona, sunkiau pamatyti įvairesnių gyvūnų.
Ką patartumėte fotografams mėgėjams, norintiems sekti jūsų pėdomis?
Michelis: mokykitės, skaitykite ir supraskite gyvūnus prieš juos fotografuodami. Tai labai svarbu. Gyvūnai ir aplinka turi būti ramūs ir netrukdomi. Jei nuotraukos dėlei išgąsdinsite gyvūną, ta nuotrauka nebebus graži.
Marcas: fotografuokite tai, ką mėgstate, jūsų pačių mėgstamu būdu. Jei norite fotografuoti nespalvotai, taip ir darykite. Jei mėgstate teleobjektyvus, rinkitės juos. Nebandykite padaryti tokią nuotrauką, „kokios reikia“. Fotografuokite taip, kaip patys norite.
Autorė: Rachel Segal Hamilton
Susiję gaminiai
-
EOS 850D
Ženkite dar vieną kūrybinio valdymo žingsnį – darydami nuostabiai detalias nuotraukas ir filmuodami puikius 4K filmus šiuo lengvu ir prijungiamu DSLR, kuris įkvepia ir apdovanoja. -
EOS 5D Mark IV
Kad ir ką fotografuotumėte, galite būti ramūs, kad gausite bekompromisę vaizdo kokybę ir kruopštų profesinį veikimą. -
EOS R
Viso kadro beveidrodinis fotoaparatas, atveriantis naujų kūrybinių galimybių fotografams ir operatoriams. -
EOS 90D
Visiškai parengtas DSLR, kuris priartina jus, leidžia greičiau fotografuoti ir užfiksuoti puikius 32,5 megapikselio vaizdus. -
RF 600mm F11 IS STM
Taisykles laužantis ypač artinantis teleobjektyvas – jis kompaktiškas, lengvas, idealiai tinka laukiniams gyvūnams fiksuoti, kelionėse po safarį ar iš toli fotografuoti mėgstantiems fotografams.