Būkite kūrybiški: kaip fotografuoti abstrakčius portretus

Meno istorijoje žmogaus figūros abstrakcija yra įgavusi daugybę formų nuo kubistinių Pikaso paveikslų iki Henrio Muro skulptūrų. Fotografijoje abstraktus portretas gali mums pasiūlyti realybę, kuri skiriasi nuo kasdienių veidų ir kūnų, kuriuos esame įpratę matyti. Nėra jokių taisyklių, nebūtinas ryškumas ar tikslumas. Užuot bandę tiksliai atvaizduoti savo modelius, savo nuotraukomis galime išreikšti koncepcijas ir emocijas. Taip pat tai leidžia patikrinti mūsų fotografavimo įgūdžius kartu suteikiant galimybę eksperimentuoti ir būti žaismingiems.

Kodėl gi aplink savo modelį nesukūrus įdomaus šviesos ir šešėlių žaismo? Tereikia objekto su tarpais ar skylėmis, pro kurias kristų šviesa. Tai vadinamieji šviesos blokatoriai. Tikriausiai namuose rastumėte daugybę tam tinkamų objektų. Tam galėtų tikti reto audimo antklodės, radiatorių dangčiai, juostinės langų žaliuzės, kiaurasamčiai ar netgi medžių šakos arba metaliniai sodo stalai lauke. Čia panaudojome trafaretą su apskritu mandalos raštu. Žinoma, galite susikurti ir savo objektų išpjaustę kartoną.

Kad naudodami savo objektą sukurtumėte aiškiai apibrėžtus šešėlius, turėtumėte naudoti ryškų šviesos šaltinį. Idealus variantas yra tiesioginė saulės šviesa, bet galite naudoti ir žibintuvėlį, neuždengtą lemputę ar „Speedlite“. Kuo mažesnis šviesos šaltinis, tuo aiškesni ir tamsesni bus šešėliai. Šviesą blokuojantį objektą pritraukite kuo arčiau veido ir, jei naudojate dirbtinį apšvietimą, patraukti jo šaltinį toliau ir išjunkite visas kitas šviesas. Abstrakčių portretų pranašumas yra tai, kad jums nebūtina profesionali įranga norint kokybiškai nufotografuoti. Pradedantiesiems tinkamas DSLR, pvz., „Canon EOS 850D“ su rinkinio objektyvu arba portretiniu objektyvu būtų idealus pasirinkimas. Kalbant apie fotoaparato nustatymus, naudokite pirmenybės diafragmai (Av) režimą ir pabandykite neigiamą ekspozicijos kompensavimą, kad išgautumėte gražius ir sodrius šešėlius.

Veidrodžiai kelia stiprius jausmus apie save ir tapatybę, todėl jie yra idealus objektas įtraukti į abstrakčius portretus. Dirbant su veidrodžiais svarbu rasti tinkamus kampus ir modelis turi atsidurti atspindyje. Taip pat reikia pasirinkti, ką ką sufokusuoti vaizdą – į žmogaus atspindį ar į patį veidrodį, kadangi jie bus skirtinguose planuose. Jei norite, kad jie abu būtų ryškūs, pabandykite naudoti siaurą diafragmą, pvz., f/16, kadangi tai leidžia išplėsti lauko gylį.

Naudodami veidrodį galite nufotografuoti daug įvairių abstrakčių nuotraukų, eksperimentuodami su autoportretais ir ieškodami įvairių kampų. Jei turite mažą veidrodėlį, jūsų modelis gali jį laikyti prie veido, sukuriant siurrealistinį portretą arba galite naudoti daugiau nei vieną didelį veidrodį ir sukurti begalybės arba atsikartojančio vaizdo efektą.

Nors mes realybę suvokiame nuo vieno momento iki kito, fotoaparatas gali vienoje nuotraukoje užfiksuoti skirtingas laiko erdves. Ilgas išlaikymas leidžia ištęsti užrakto greitį įvairiems abstraktiems efektams išgauti, vienas įspūdingiausių yra tapymas šviesa.

Fotografavimo vietoje judindami šviesos šaltinį, pvz., spalvotą žibintuvėlį, naudodami kelių sekundžių išlaikymą, galite sukurti įspūdingus šviesos pėdsakus. Norint sukurti šviesa tapytus portretus, reikia fotografuoti tamsiame kambaryje (nereikia aklinos tamsos), paprašyti savo modelio nejudėti ir fotoaparatą pastatyti ant trikojo. Tinkami išlaikymo nustatymai priklausys nuo žibintuvėlių galingumo ir bet kokios aplinkos šviesos, tačiau neblogai pradėti nuo rankinio (M) režimo, 13 sekundžių užrakto greičio, f/16 diafragmos ir ISO100. Nuspauskite užraktą ir pradėkite mojuoti žibintuvėliu ar kitais šviesos šaltiniais aplink modelį plaukiančiomis linijomis, norėdami tapyti šviesa. Pabandykite tapyti priešais ir už savo modelio, kad suteiktumėte šiam efektui gylio, ir pabandykite žibintuvėliu šviesti jam į veidą, kad apšviestumėte ir jį – atminkite tai daryti iš šono, kad patys neatsidurtumėte gautame vaizde.

Perregimi paviršiai idealiai tinka abstraktiems portretams. Padėtas tarp modelio ir kameros matinis stiklas, plonas šilkas ar bet koks kitas iš dalies nepermatomas paviršius užtemdys detales, tačiau paliks veido įspūdį, kas leis sukurti nežemiško grožio portretus. Pabandykite savo modelį pastatyti ar pasodinti vienoje lango pusėje žiūrint tolyn į šviesą ir fotografuokite iš kitos stiklo pusės. Eksperimentuokite su fokusuote – galite sufokusuoti į paviršių, kad už jo esantis veidas gautųsi neryškus. Vandeniu apipurškus stiklą, galima sukurti nuostabiai melancholišką nuotaiką, ypač fotografuojant apniukusią dieną.

Kelių ekspozicijų režimas jūsų „Canon“ fotoaparate leidžia jums sulieti dvi ar daugiau nuotraukų norint išgauti konceptualius vaizdus ir abstrakčius efektus. Šį efektą įkvėpė sena juostinių fotoaparatų technika kai tam pačiam juostelės kadrui taikoma dviguba ekspozicija. Tačiau su „Canon“ fotoaparatu, pvz., EOS R6, galite pasiekti naują lygį. Fotoaparato meniu pasirinkę ekspozicijų skaičių, nufotografuojame pirmą kadrą, o komponuodami antrąjį matysime ankstesnį kadrą persidengiant su esamu vaizdu, kas padeda juo harmoningai sukomponuoti. Tą patį efektą galite pasiekti redaguodami nuotraukas su „Canon Digital Photo Professional“ (DPP).

Kurdami dvigubos ekspozicijos portretus pasistenkite savo modelį fotografuoti profiliu, kai jo siluetas išryškėja šviesame fone, pvz., dangaus ar lango. Tada, kai fotografuosite antrą kadrą, matysite ryškų galvos kontūrą. Fotografuojant antrą kadrą (arba trečią, ketvirtą ar penktą), yra begalė kūrybinių pasirinkimų. Galite pasirinkti miesto arba gamtos peizažą, kokį nors modelio širdžiai artimą objektą, nufotografuoti gyvūną ar net įterpti kitą asmenį.

Kai kitą kartą fotografuosite portretą, pasistenkite į jį pažvelgti kitaip ir išreikškite save pasinaudodami šiais patarimais.


Autorius: James Paterson