Pagerinkite savo nuotraukų kompoziciją

Vienas iš gražiausių fotografijos aspektų – kūrybinė laisvė ir emocinė išraiška. Todėl reikalavimas laikytis nuotraukos kompozicijos taisyklių gali atrodyti šiek tiek varžantis kūrybines laisves. Tačiau kai kurių paprastų nuotraukos komponavimo principų žinojimas gali padėti geriausiai pavaizduoti pagrindinį objektą ir perteikti vaizdą taip, kaip iš tiesų norite, kad jis būtų matomas.

Išmokę kadrų komponavimo ir sudėliojimo pagrindus, pradėsite juos taikyti negalvodami, atrasite savo stilių ir galbūt kartais net sulaužysite taisykles.

Toliau paaiškinsime 10 nuotraukos kompozicijos kūrimo technikų, aptarsime, kaip kiekviena iš jų padeda subalansuoti tai, kaip elementai išdėlioti nuotraukose, kad galėtumėte vesti žiūrovo akį per kadrą.

• Trečdalių taisyklė
• Sulygiavimas
• Įrėminimas
• Vedančios linijos
• Fotografavimas iš skirtingų kampų
• Trikampiai
• Aukso pjūvis
• Minimalizmas ir neigiama erdvė
• Orientacija į platformą
• Taisyklių laužymas

Esant kai kurioms situacijoms, gali būti efektyvu objektą laikyti kadro centre – paprastiems objektams, pavyzdžiui, portretams, kai apšviestas tik veidas, o fonas yra daug tamsesnis, puikiai tinka centrinė kompozicija. Tačiau asimetrinės kompozicijos bus gyvybingesnės ir dinamiškesnės. Pritaikius trečdalių taisyklę nuotraukoje ir laikant objektą dešinėje arba kairėje kadro pusėje, vaizdas paprastai tampa įdomesnis ir patrauklesnis.

Daugelyje fotoaparatų, įskaitant „Canon EOS R“ sistemos fotoaparatus, pavyzdžiui, EOS R50, EOS R10 ir EOS R7, yra galimybė rodyti 3 x 3 tinklelį arba vaizdo ieškiklyje, arba galiniame skystakristaliame (LCD) ekrane. Naudinga kompozicijos kūrimo technika – nustatyti dėmesio tašką viename iš taškų, kur susikerta horizontalios ir vertikalios linijos.

Tinklelio linijos taip pat yra naudingas būdas patikrinti, ar horizontas lygus. Daugelio fotoaparatų ekrane gali būti rodomas elektroninis gulsčiukas; jis iš raudonos pasikeičia į žalią, kai fotoaparatas laikomas tiesiai. Kai kuriuose „Canon“ fotoaparatuose su integruotu vaizdo stabilizavimu (IBIS), pavyzdžiui, EOS R7, taip pat yra automatinio išlyginimo funkcija. Įjungus šią funkciją, jutiklio padėtis reguliuojama automatiškai, kad būtų atsižvelgta į bet kokį nedidelį pakreipimą, todėl nuotraukos bus lygios.

Fotoaparatuose EOS R50 ir EOS R7 filmavimo režimu taip pat yra automatinio gulsčiuko funkcija. Ji gali automatiškai išlyginti horizontaliai pakreiptą filmuojamą medžiagą.

Žinoma, norint sukurti įdomias kompozicijas, galima ir fiziškai pasukti fotoaparatą norimu kampu. Šis tyčinis pakreipimas dažnai vadinamas olandiškuoju arba vokiškuoju kampu ir naudojamas vaidybiniuose filmuose įtampai ar dezorientacijai sukurti, todėl šį metodą naudokite taupiai ir pasirinkite pakankamai didelį kampą, kad neatrodytų, jog pakreipta atsitiktinai. Jei vieną kadrą padarėte pakreiptą į kairę, kitą pasistenkite padaryti pakreiptą į dešinę. Šį metodą galite naudoti, pavyzdžiui, norėdami perteikti įtampą ir jaudulį, patiriamą tyrinėjant naują miestą. Tai puikus būdas į nuotraukas įtraukti daugiau įvairovės, o ir spausdinant vaizdai atrodys fantastiškai. Taip pat galite fotoaparate pakeisti vaizdo proporcijas, kad kadras būtų kvadratinis: dar labiau viską supainiosite, o tai veda mus prie kadro įrėminimo ir apkarpymo.

Fotografuodami apsvarstykite, kaip įrėminsite objektą. Durų ar langų naudojimas yra geras pasirinkimas, nes taip sukuriamas natūralus rėmelis, padedantis sutelkti dėmesį į objektą viduje. Pavyzdžiui, norėdami sukomponuoti miesto vaizdą, galite pasinaudoti viešbučio ar apartamentų durų anga. Geriausia, kad langas arba durys būtų praverti, jog nuotraukoje nebūtų stiklo atspindžių.

Efektyvų kadrą galite sukurti ir apkirpdami nuotrauką, kad pabrėžtumėte elementus. Naudodami programėlę „Canon Camera Connect“, galite perkelti vaizdus iš fotoaparato į telefoną ir jame redaguoti arba vaizdus galite redaguoti kompiuteryje naudodami programinę įrangą, pavyzdžiui, „Canon Digital Photo Professional“, arba apkarpyti spausdindami, pasinaudodami viena iš „Canon“ spausdinimo programų.

Skirkite laiko ir išbandykite įvairius apkarpymo būdus. Horizontalioms nuotraukoms pabandykite pritaikyti panoraminį apkarpymą, kad sukurtumėte platų vaizdą. Jei vaizdai gerai išlygiuoti, jas išspausdinus vienoje linijoje taip pat galima sukurti panoraminį įspūdį.

Linijos yra labai galinga komponavimo priemonė, nes instinktyviai norime sužinoti, kur jos veda. Būdami lauke visur pastebėsite linijas: takai, upės, sienos, tvoros, geležinkelio bėgiai ar kelio ženklai – visus šiuos objektus galima įtraukti į nuotraukas.

Naudoti fizines linijas kaip kompozicinius elementus, vedančius žvilgsnį link židinio taško, yra bene veiksmingiausias būdas įtraukti pagrindines linijas į vaizdus. Siekdami vaizde užfiksuoti natūralias linijas, turėsite fotoaparatui rasti tinkamą padėtį, vadinasi, gali tekti pakilti aukščiau arba nusileisti žemiau, kad efektas būtų maksimalus. Fotoaparatas su laisvai sukiojamu skystakristaliu (LCD) ekranu padės sukadruoti vaizdą, kai fotografuojama iš neįprastų kampų.

Taip pat verta apsvarstyti linijų judėjimo kryptį ir tai, ką bandote pasiekti. Susiliejančios linijos yra veiksminga priemonė atstumui ir masteliui perteikti. Horizontalios linijos atspindi horizontą, todėl gali turėti raminamąjį poveikį, o vertikalios linijos gali sukurti įtampą. Įstrižos linijos, idealiu atveju einančios iš apatinio kairiojo krašto į viršutinį dešinįjį kraštą, nukreipia akį per kadrą, nes ši kryptis atitinka įprastą skaitymo kryptį daugelyje Vakarų kultūrų. Įjunkite fotoaparato 3 x 3 + įstrižainių ekraną, jei toks yra, kad būtų lengviau išlygiuoti įstrižas linijas ir vesti žiūrovo akį per kadrą.

Fotografuojant lauke, tiek natūralioje, tiek sukurtoje aplinkoje, dažnai sutinkamos pagrindinės linijos, todėl tai yra vienas iš geriausių komponavimo patarimų fotografuojant miesto vaizdus ir kraštovaizdžius.

Pernelyg dažnai fotografuojama akių lygyje, tačiau pakėlus arba nuleidus fotoaparatą galima išgauti kūrybiškesnius regos kampus. Kai fotografuoja vaikai, jų nuotraukose pamatome kitokį pasaulio vaizdą – pastatai, medžiai, augalai ir žmonės atrodo daug didesni, nes fotografuojama iš žemai. Jei fotoaparate yra sukiojamasis ekranas arba jį galima prijungti prie išmaniojo telefono per „Wi-Fi“, galima lengviau fotografuoti, kai fotoaparatas padėtas ant žemės, ir taip išgauti neįprastą perspektyvą.

Mieste, kuriame yra daug aukštų pastatų, pabandykite naudoti plačiakampį objektyvą ir nukreipti jį link dangaus. Naudokite pirmenybės diafragmai režimą (Av) ir pasirinkite f/8 ar f/11 diafragmą. Tada nukreipę fotoaparatą link dangaus suformuokite kadrą, kad pastatai jame susijungtų. Kadangi tokiose nuotraukose dažnai būna įvairių šešėlių ir pereksponuotų sričių, ryškumą gali tekti reguliuoti naudojant ekspozicijos kompensavimą arba eksperimentuoti su skirtingais matavimo režimais, pavyzdžiui, priekinį planą eksponuoti naudojant taškinį matavimą arba subalansuoti naudojant vertinamąjį matavimą. Gali praversti ir fotoaparato HDR funkcija.

Panašiai gerai veikia ir aukštesnis regos taškas nuo pastatų viršaus arba aukštai iškėlus fotoaparatą virš galvos, nes tuomet galite plačiau apžvelgti (tiesiogine to žodžio prasme) fotografuojamą vaizdą ar situaciją.

Kai komponuojant kadrą galvojama apie trikampio elementą, galima sukurti vaizdiniu požiūriu įdomesnes nuotraukas. Pabandykite fotografuoti į tolį nusidriekiančias gatvės linijas, kurios kadro šone sudaro trikampius.

Trikampis, kurį sudaro dvi įstrižos ir viena horizontali linija, gali suteikti portretui vizualinio judesio. Net fotografuodami santykinai statišką prie stalo sėdinčio žmogaus portretą galite paprašyti, kad jis pakeltų rankas ir sudarytų tarsi trikampį – alkūnes padėtų plačiau ir rankomis paremtų smakrą. Kompozicija bus estetiškai malonesnė.

Aukso pjūvis (arba Fibonačio spiralė) plačiai naudojamas mene, architektūroje ir dizaine siekiant sukurti estetiškai patrauklią proporciją ir kompozicijas. Pjūvis pavadintas italų matematiko Leonardo Bonačio vardu. Jis maždaug 1200 m. nustatė didėjančių skaičių seką, kurios santykis yra plačiai paplitęs gamtoje: spiraliniuose jūrų kriauklių raštuose, augalų augimo raštuose ir žmogaus kūno proporcijose.

Idėja tokia, kad kompozicija gali būti paveikesnė ir malonesnė žmogaus akiai, jei pavyksta į kadrą įtraukti liniją, kuri spirale nukreipia žvilgsnį į pagrindinį objektą. Pabandykite nustatyti spiralės pradžią kadro kampe ir įtraukite kuo didesnę kreivės dalį, kad akis sektų ją visame kadre. Šis principas gali tikti įvairiose nuotraukose – nuo kraštovaizdžių iki portretų ir kitose. Naudokite plačiakampį objektyvą, kad užfiksuotumėte visą didelių architektūrinių elementų, pavyzdžiui, laiptų, vaizdą, arba naudokite makroobjektyvą, kad sutelktumėte dėmesį į mažas spiralines gamtoje sutinkamas formas.

Gali atrodyti paradoksalu, tačiau naudojant minimalią kompoziciją galima maksimaliai padidinti vaizdo poveikį. Minimaliose kompozicijose dėmesys sutelkiamas į paprastumą, jose yra nedaug elementų, tačiau vis tiek sukuriami gilūs ir verčiantys susimąstyti vaizdai, nes pašalinamos nereikalingos detalės ir žiūrovo dėmesys sutelkiamas į tam tikrą kadro dalį.

Gali atrodyti, kad sukurti minimalias, paprastesnes kompozicijas lengva, tačiau tai gali būti sunkiau padaryti, nei kuriant kompoziciją su daug elementų: reikia rasti būdą, kaip pašalinti nepageidaujamus ir dėmesį blaškančius elementus, tačiau nepadaryti taip, kad vaizdas taptų nuobodus.

Puikus būdas pradėti nuo minimalių kompozicijų – sutelkti objektus neigiamoje arba tuščioje erdvėje. Pavyzdžiui, nufotografavus namelį dangaus ir paplūdimio fone, naudojamas vizualinis kontrastas tarp pastato ir dviejų neigiamų atvirų erdvių – paplūdimio ir jūros – ir sutelkiamas dėmesys į namelį paplūdimyje. Nesufokusuotas fonas portrete – sukurtas naudojant plačią diafragmą (mažą f skaičių) arba fotografuojant su teleobjektyvu, arba abiem – taip pat sukuria neigiamą erdvę ir padeda objektui išsiskirti.

Kitas būdas sukurti minimalią kompoziciją – sutelkti dėmesį į formas. Identifikuokite vieną ar dvi figūras arba geometrinius raštus kadre ir pabandykite juos išryškinti, galbūt naudodami neigiamą erdvę.

Tuščia erdvė taip pat gali suteikti judesio pojūtį. Jei priešais objektą yra vietos, atrodo, kad objektas juda į tą erdvę arba ketina tai padaryti. Už objekto esanti erdvė gali sudaryti įspūdį, kad objektas juda taip greitai, jog netrukus tiesiog ištrūks iš kadro.

Svarbu apgalvoti, kaip bus rodomi jūsų vaizdai ir vaizdo įrašai. Pavyzdžiui, jei fotografuojama tam tikroms socialinių tinklų platformoms, atsižvelgiant į platformą, galutinio vertikalaus vaizdo proporcijos galbūt turėtų būti 4:5 arba 9:16. Filmuojant „YouTube“ skirtus vaizdo įrašus, reikės 16:9 formato horizontalios orientacijos, kad būtų sukurta kinematografinė išvaizda.

Kai kuriuose „Canon EOS R“ sistemos fotoaparatuose, pavyzdžiui, „EOS R6 Mark II“, EOS R50 ir EOS R8, gali būti pateikiami pasirinktų vaizdo proporcijų žymekliai, kad kadras būtų sukomponuotas tinkamai. Vis tiek matomas visas kadras, tačiau orientyrinės linijos nurodo, kurioje vietoje jis bus apkirptas. Taip galima užtikrinti, kad matysis visi reikiami elementai tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Taisyklės kuriamos tam, kad jas būtų galima laužyti, todėl įvaldę pirmiau aprašytas kompozicijos kūrimo technikas pabandykite eksperimentuoti. Pavyzdžiui, jei fotografuojate bėgiką, įprasta kompozicijos taisyklė būtų palikti erdvės priešais bėgiką. Tačiau palikus erdvės už bėgiko galima sudaryti įspūdį, kad bėgikas nuo ko nors bėga, o ne bėga link ko nors. Objekto nustatymas skirtingose kadro vietose gali pakeisti istoriją, kurią norima perteikti nuotraukoje.

Ieškokite netradicinės kompozicijos nuotraukų, pavyzdžiui, vertikalių miesto vaizdų, pagalvokite, kodėl jos yra paveikios, ir patys pabandykite keletą variantų. Tai padės jums susikurti asmeninį stilių ir pasiekti norimą kūrybinį efektą. Be to, tai labai smagu!

Autorius: Peter Wolinski