Aukštesnis lygis: kaip patobulinti savo architektūros fotografiją

„Canon“ ambasadorius Fernando Guerra šį tą apie pastatus išmano. Jis baigė architektūros studijas savo gimtojoje šalyje Portugalijoje, paskui keletą metų sėkmingai dirbo architektūros įmonėje Makao. Nepaisant to, kad mėgsta savo darbą, jis niekada negalėjo visiškai atsisakyti savo vaikystės pomėgio – fotografijos.

Fernando aistra fotografuoti pastatus vis didėjo, kol kartu su broliu Sergio jis pradėjo fotografuoti architektūrą populiariausiems žurnalams ir asmeniniams klientams. Dabar, gavęs daugybę apdovanojimų, jis niekada nesigręžioja atgal.

Čia Fernando dalijasi įžvalgomis, patarimais ir gudrybėmis, kurių išmoko per daugelį metų.

Architektūros fotografija – tai ne tik įspūdingi biurai ar puošnios bažnyčios. Nors tai iš tikrųjų gali būti įspūdingos nuotraukos, tačiau bet koks pastatas gali būti gražus, pasak Fernando, jei pakankamai gerai įsižiūrėsi, – kitaip gali net nebandyt fotografuoti!

„Negalvokite apie tinkamos vietos paiešką“, – pataria jis. „Galite gauti neįtikėtinų pastatų nuotraukų siaubingose vietose. Pagalvokite apie įvairius pastatus ir kuo jie įdomūs. Tai gali būti bet kas – nuo apgriuvusio tvarto ar vargano namo iki nuostabaus muziejaus ar katedros. Apskritai nemanau, kad yra „netinkamų“ pastatų fotografuoti. Reikia tik sulaukti gero apšvietimo ir tinkamo momento. “

Radus ir įsimylėjus kažkokį pastatą, Fernando rekomenduoja surasti tinkamą fotografavimo kampą ir tikrai džiaugsimės įspūdingomis nuotraukomis. Tai technika, kurios jis išmoko iš vieno didžiausių savo įkvėpėjų, „Magnum“ fotografo Alex Webb, ir tai – kaip toliau aiškina Fernando – padės jūsų fotografijai suteikti dar vieną dimensiją.

„Jo fotografija labai mane sužavėjo tuo, kad jis naudojo sluoksnius ant sluoksnių, kad nuotraukoje atspindėtų daugiau elementų“, – teigia Fernando iš „Webb“. „Pavyzdžiui, čia galite nufotografuoti žmones, šunį, vaikščiojantį vaikiną su skėčiu. Jo kadrai yra sudaryti iš kelių sluoksnių, ir jūs patiriate tikrą gyvenimo ir konteksto jausmą.

„Kaip architektas, aš stengiuosi surasti idealias proporcijas, tobulą medžiagą, puikias spalvas ir apdailą. Ir būdamas fotografu, aš vis dar stengiuosi tai perteikti tiksliai – kad viskas gražiai atrodytų“, – tęsia Fernando. „Aš neieškau „veikiančios“ geometrijos, tiesiog stengiuosi, kad pastatas atrodytų nuostabiai. Tai yra žinia, kurią bandau perduoti.“

Galima manyti, kad viena iš pirmųjų architektūros fotografijos taisyklių yra naudoti trikojį. Fernando teigimu, visai ne.

„Man patinka judėjimo laisvė, todėl nenoriu naudoti trikojo, kuris, daugelio manymu, yra pagrindinė architektūros fotografavimo priemonė“, – patikslina jis. „Man patinka judėti, tyrinėti pastatą įvairiais kampais, todėl fotografuoju laikydamas fotoaparatą rankoje. Nuo to momento, kai atvykstu į vietą, nuolat judu – iki pat išvykimo.

„Kitas pranašumas nenaudoti trikojo yra tas, kad jei esate sausakimšoje vietoje, galite fotografuoti neatkreipdami į save dėmesio. Priešingu atveju fotografuojami žmonės gali susidomėti ir žiūrėti į jus bei į tai, ką darote, o ne tiesiog elgtis natūraliai. Daugelio „Canon“ fotoaparatų pakreipiami ekranai puikiai tam tinka. Galite fotografuoti įvairiais kampais, ir net neatrodys, kad fotografuojate.“

Tiesą sakant, kiek tai susiję su Fernando, kalbant apie architektūros fotografijos pranašumus ir draudimus, reikia laikytis tik vienos taisyklės.

„Vertikalės turi būti tiesios, todėl niekada nenukreipkite fotoaparato aukštyn ar žemyn, nebent naudojate pakreipimo poslinkio objektyvą, kuris gali ištaisyti perspektyvą“, – aiškina jis. „Redaguodami naudodami programinę įrangą galite pataisyti perspektyvą, bet nemanau, kad tai atrodo tinkamai. Dažnai aptariama daug kitų taisyklių, tačiau manau, kad turite pažeisti taisykles, kad sukurtumėte savo išskirtinį darbą. Tiesiog laikykite vertikales tiesiai ir fotografuokite taip, lyg rytojaus nebebūtų.“

Fernando teigimu, dar viena klaidinga nuomonė yra ta, kad geriausia šviesa architektūros fotografijai yra ankstyvas rytas arba vėlyva popietė, dažnai vadinama „auksine valanda“.

„Jei ketinu fotografuoti pastatą, einu prie jo anksti ryte ir pasilieku, kol vakare pasirodo žvaigždės. Tam tikra prasme tai tas pats metodas, kurį galbūt naudoja fotožurnalistas. Seku aplink pastatą sklindančią šviesą, o skirtingi dienos elementai atrodys geriau. Taip pat galite pamatyti, kaip žmonės naudoja pastatą, vėl pridėdami tą gyvenimo elementą. Tai tarsi fotografavimas „diena pastato gyvenime“. Noriu užfiksuoti daugiau nei patį pastatą.

„Jei šviesa yra atšiauri, galite žaisti su šešėliais. Neseniai vidurdienį nufotografavau puikių namų kadrų, kuriuose saulė buvo aukštai danguje. Šviesa liejosi pro stoglangius ir apšvietė visą pastato vidų – tai atrodė tiesiog pasakiškai. Kai saulė danguje yra žemiau, pastatas iš vienos pusės gali atrodyti neypatingai, bet iš kitos – puikiai. Jums tiesiog reikia vaikščioti ir ieškoti. Net jei jis pilkas ir paskendęs rūke, galite gauti įdomių gražių kadrų. Kita klaidinga prielaida – jei nufotografavote vienu kampu, tai dar nereiškia, kad darbas baigtas. Grįžkite vėliau ir pažiūrėkite, kaip šviesa krinta tuo pačiu kampu.“

Pradėdamas Fernando rekomenduoja objektyvus, kurie gerai subalansuoja santykinai platų matymo lauką ir mažą vaizdo iškraipymą. „Man patinka„Canon“ RF 35 mm F1,8 „Macro“ IS STM ir „Canon“ RF 50 mm F1,8 STM“, – teigia jis. „Jie yra nedideli ir nepastebimi, todėl galite fotografuoti neatkreipiant dėmesio. Kokybė yra puiki, ir jie yra palyginti nebrangūs. Taip pat naudoju „Canon“n EF 24–240 mm F4-6.3 IS USM, nes jis labai universalus. Negaliu sutikti su jokiais savo architektūros kadrų iškraipymais, tačiau dėl EOS R serijos fotoaparatų korekcijų fotoaparatuose vaizdas tampa be iškraipymų.“

Kitas tinklo sąsajos objektyvas, ypač tinkantis architektūros fotografijai, yra„Canon“ RF 16 mm F2.8 STM. Šis pagrindinis 16 mm židinio nuotolio objektyvas yra ne tik lengvai prieinamas, bet ir itin platus, leidžiantis fotografuojant apimti daugiau, pavyzdžiui, visą tiltą. Architektūros entuziastams taip pat patiks įdomūs objektyvo siūlomų linijų ir kampų efektai.

Kai nustatysite jums tinkančius fotoaparato ir objektyvo parametrus ir susipažinsite su žanro pagrindais, Fernando pataria toliau eksperimentuoti su savo architektūros fotografija – nuo fotografavimo kampo iki objektyvo filtrų.

„Neutralaus tankio filtras puikiai tinka ilgam išlaikymui net esant ryškiam apšvietimui“, – aiškina Fernando. „Jei norite fotografuoti architektūrą judrioje vietoje, ilgai laikant ekspoziciją, visi judantys žmonės ir eismas bus pašalinti. Apvalus poliarizuojantis filtras puikiai pašalina atspindžius nuo stiklo langų. Jis taip pat puikiai tinka pastatams su blizgia apdaila. Teko fotografuoti raudoną ir itin blizgų betoninį pastatą. Aš tiesiog sukau apskritą poliarizatorių ir visas blizgesys dingo, o spalvos buvo išryškintos.“

Fernando fotografavimo architektūra yra daugiau nei tik darbas – tai pašaukimas. Ir tai, kas įkvėpta iš širdies – kaip ir pastatai.

„Galų gale aš fotografuoju architektūrą, kad išgyvenčiau, bet vis tiek jaučiu, kad žmonės, kurie yra pastate arba naudojasi pastatu, yra įdomiausias elementas“, – daro išvadą jis. „Man architektūros fotografija yra gyvenimo fiksavimas“.

Ar esate pasiruošę pradėti?

Autorius: Matthew Richards