Pagrindiniai kraštovaizdžių fotografavimo patarimai

Keliaujant galite atsidurti įvairiose įdomiose vietose ir pamatyti kvapą gniaužiančių vaizdų. Bet reikia atsidavimo ieškant nuotraukos vertų vietų. Tad kai rasite, panaudokite jas deramai. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias dažniausias kraštovaizdžio fotografijos klaidas ir patarsime, kaip jas ištaisyti.

Pagalvokite, kaip papildyti tolumoje esantį vaizdą arčiau esančiomis detalėmis. Dažnai pirmo plano dėmesio objektais vadinamos šios arčiau esančios detalės gali visiškai transformuoti kompoziciją ir nuvesti žvilgsnį kadre. Ir priešingai – nuobodus ir tuščias pirmas planas tiesiog veltui užima didelę kadro dalį.

Ieškodami įdomių pirmo plano objektų, pabandykite naudoti „Live View“ ir eksperimentuoti su fotoaparato padėtimis, kad rastumėte geriausią pirmo ir antro plano pusiausvyrą. Norint nusileisti prie žemės, patogu naudoti fotoaparatą su pakreipiamu ekranu, pvz., „Canon EOS RP“, ir dažnai tai būtina norint į kadrą įtraukti akmenų ar augalų. Pridėjus tokių objektų į pirmą nuotraukos planą galima sukurti subalansuotą kompoziciją. Bet nepamirškite, kad ne kiekvienai kraštovaizdžio nuotraukai būtinas įdomus pirmo plano objektas. Tai tiesiog naudinga komponavimo priemonė, kurią galima pasitelkti prireikus.

Naudodami plačiakampius objektyvus galite aprėpti visą siužeto grožį, bet platus regos laukas būtinas ne visiems kadrams. Kartais įdomesnės kraštovaizdžio nuotraukos sukuriamos priartinus toli esančias detales. Čia panaudotas standartinis artinantis objektyvas „Canon RF 24-105mm f/4-7.1 IS STM“ turi naudingą židinio diapazoną pradedantiesiems kraštovaizdžio fotografams. Kiti du mūsų išskirti kadrai buvo padaryti skirtingais kraštiniais 24–105 mm diapazono nustatymais, tad jei tik pradedate fotografuoti kraštovaizdį, šis objektyvas jums tiks idealiai. Kai ateis laikas įrangą patobulinti, susipažinkite su L serijos objektyvais, pvz., „Canon RF 24-70mm F2.8L IS USM“ yra labiau apsaugotas nuo stichijų poveikio ir turi greitesnę maksimalią diafragmą. Tačiau pradedantieji ir su standartiniu artinančiu objektyvu gali sukurti įspūdingų ir detalių vaizdų.

Šviesa, kurioje fotografuojate, priklauso nuo kūrybinio pasirinkimo: ji sukuria atmosferą ir gali pakelti nuotrauką į aukštesnį lygį. Klasikinė klaida – fotografuoti ryškiai šviečiant saulei. Nors tai gali padėti išryškinti spalvas, bet paprastai nuotraukose būna per daug kontrasto. Pažvelkite, kaip skiriasi šie du kadrai. Pirmasis padarytas tiesioginėje saulėkaitoje. Jame užfiksuotas siužetas, bet nėra atmosferos. Medžio detalės blaško dėmesį, kadro apačioje yra negraži šešėlio juosta ir matomas netgi nerūpestingo fotografo pavidalo šešėlis. Grįžus į tą pačią vietą vėliau, kai medis buvo šešėlyje, nuotraukoje liko mažiau detalių, bet atsirado daugiau atmosferos. Dabar dangus turi spalvą, medis sukuria ryškų siluetą ir tolumoje regimas ūkanotas vaizdas atrodo dramatiškiau.

Fotografuojant horizonto lygumą galima užtikrinti keliais būdais. Įjunkite „Live View“ ir naudokite trečdalių tinklelį horizontui išlyginti. Jei naudojate trikojį, jo galvutėje gali būti naudingas gulsčiukas. Net ir su šiomis pagalbinėmis priemonėms kartais gali prireikti pakoreguoti nelygų vaizdą. Tai padaryti pakankamai lengva su „Canon Digital Photo Professional“. Tiesiog pasinaudokite kampiniu slankikliu iš „Crop“ (apkirpimo) įrankių ir ištaisykite pasvirimą.

Kraštovaizdžio fotografijoje dažnai siekiama, kad visa scena nuo priekio iki galo būtų tobulai ryški, kad būtų matoma kuo daugiau detalių. Tai vadinama maksimaliu lauko gyliu. Norint jį pasiekti, reikia nustatyti siaurą diafragmą (didelį f skaičių). Viršuje pateiktuose pavyzdžiuose matyti skirtumas, kai fotografuojama su plačia ir su siaura diafragma.

Pirmajai nuotraukai naudota f/4 diafragma. Medis pirmame plane yra ryškus, bet vaizdas už jo neryškus. Antrajai nuotraukai naudota siauresnė f/16 diafragma, kuri aiškiau užfiksavo ir pirmą, ir antrą planą. Jeigu norima kraštovaizdžio fone išskirti vieną pagrindinę jo ypatybę, plati diafragma gali būti labai naudinga, bet dažniausiai pageidautina naudoti siaurą diafragmą ir maksimalų lauko gylį. Paprastas būdas nustatyti diafragmą kraštovaizdžiams – naudoti AV režimą ir pasukti ratuką į siaurą diafragmą, pvz., f/16. Stebėkite išlaikymą – jeigu pernelyg pailgės, gali tekti naudoti trikojį arba padidinti ISO, kad vaizdai nebūtų išsilieję.

Jei norite ryškesnių kraštovaizdžių, galbūt vertėtų fotografuoti naudojant „auksinį“ savo objektyvo nustatymą. Paprastai objektyvas yra ryškiausias per dvi f padalas nuo plačiausio diafragmos nustatymo. Tad jei naudojate objektyvą, kurio plačiausias nustatymas yra f/2.8, jūsų „auksinis“ šio optinio įrenginio taškas bus apie f/5.6.

Dažnai kraštovaizdžio fotografai susiduria su problema, kad bandant sufokusuoti kažką pirmajame plane rizikuojama, kad viskas aplink bus neryšku. Ir atvirkščiai, sufokusavus foną, išsilieja pirmas planas. Hiperfokalinis atstumo fokusavimas padeda užtikrinti didesnės kadro srities ryškumą – reikia rasti tašką, į kurį galima sufokusuoti, ir išlaikyti priimtinai ryškų foną. Šis metodas nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti, o programėlės „Photo Companion“ lauko gylio (DOF) ir hiperfokalinio atstumo skaičiuotuvas padaro visą sunkų darbą už jus.

Įprasta fotografuoti akių lygyje, bet taip ne visada gaunamas įdomiausias kadras. Pabandykite fotoaparatą pakelti arba nuleisti ir paeksperimentuokite su įvairiais aukščiais – galbūt pavyks rasti įdomių perspektyvų. Pavyzdžiui, atspindžiai visada geriau atrodo, jei fotoaparatas laikomas žemai prie vandens. Pravartu tokiu atveju turėti fotoaparatą su pakreipiamu ekranu, pvz., „Canon EOS RP“, nes galima patogiame aukštyje komponuoti kadrą ir laikyti fotoaparatą arti žemės arba aukštai virš galvos.


Autorius: James Paterson