AMBASADORIAI
„EOS 5D Mark IV“ ekstremaliomis Žemės sąlygomis
„EOS 5D Mark IV“ atsparumo ir veikimo sudėtingiausiomis sąlygomis išbandymas.
INTERVIU
15 metų Ullą Lohmann persekiojo vienas vaizdas. Nuotykių ieškotojo ir fotografo Simono Carter‘io 1995 m. padarytoje nuotraukoje labai trapiai atrodanti uolienos smailė vandenyno viduryje“. Ta uola – tai „Totem Pole“, 65 m aukščio jūros pakrantės uola, kuri pavojingai kyšo iš vandens Tansmanijoje, Cape Hauy.
Įsmeigta pačiame pietrytinio Tasmanijos pusiasalio gale, vietoje, kurią Ulla apibūdina kaip visišką pasaulio kraštą“. Paskutinis žemės pleištas prieš platų, laukinį vandenyną į pietus nuo Antarkties.
Ši plika uolos atplaiša yra vienas iš įdomiausių iššūkių kopimo į uolas entuziastams ir vienas iš įdomiausių objektų fotografijai. Vokiečių ekspedicijų fotografei Ullai tai tapo tikra manija. Manija įkopti ir nufotografuoti. Užkariauti ir įamžinti. „Man tai reiškė nuotykį“,– teigė ji. „Atokumas, atskirtis ir kopimo iššūkis.“
Tačiau patrauklumas susijęs ne tik su sudėtingu kopimu. Prie uolos „Totem Pole“ Ullą traukė ir profesiniai instinktai.
„Metų metus žiūrėdama į žemėlapius ir nuotraukas svajojau kada nors tai padaryti. Tad gavusi tokią galimybę aš turėjau ja pasinaudoti.
Ulla maniakiškai ruošėsi. Kaip fotografė ji pasirinko „Canon EOS 5D Mark IV“ – fotoaparatą, kuris yra universalus, našus ir patvarios konstrukcijos.
„Nėra galimybių nufotografuoti dar kartą“, teigė ji. „Būdama laukinėje gamtoje aš negaliu daug žaisti su savo įranga. Man reikalingas daug galintis fotoaparatas.“
Bekompromisė 5D Mark IV vaizdo kokybė ir pažangus fokusavimas ir matavimas reiškia, kad nebereikia vargti ieškant tinkamo nustatymo, o patvarus ir nuo aplinkos poveikio apsaugotas korpusas yra tiesiog būtinas sudėtingomis sąlygomis.
„Esi fotografė, atsiduri tose sudėtingose sąlygose ir kovoji su savo kūnu“, – pasakojo ji. „Kartu turi išsitraukti fotoaparatą ir padaryti puikių nuotraukų. „5D Mark IV“ nustato naujas galimybių ribas.“
Fizines savo kūno galimybių ribas Ulla padidino rengdamasi uolai „Totem Pole“ ir su savo vyrų Basti treniruodamasi ant kopimo sienelių, uolų ir Alpių įkalnėse... kol galiausiai ji buvo pasiruošusi įgyvendinti savo svajonę. Tačiau „Totem Pole“ buvo negailestinga nuo pat pirmųjų žingsnių.
Tik nuo Tasmanijos pusiasalio uolų pasiekiamas uolos pagrindas yra daužomas ir plaunamas bangų, talžomas vandens purslų ir vėjo – čia nėra kur pastatyti kojos ar įsikibti rankomis.
„Žiūri ir galvoji: aš nesugebėsiu ten patekti“, – prisimena ji. „Esi labai arti vandenyno, bangos daužosi, vėjai stiprūs ir viskas aplink yra absoliučiai glotnu. Nėra jokios trinties ir kopti labai sunku. Esi šlapias ir kaskart atsitrenkus bangoms sušlampi dar labiau, todėl tampa vis sunkiau.“
Nepaisydama to, ji sugebėjo rasti atramą kojoms ant pavojingos uolos, ieškodama nematomų plyšelių, smulkių įtrūkimų, bet kokio trūkumo ar nelygumo, už kurio būtų galima užsikabinti. Ullai pamažu judant smaile aukštyn, valandos nenumaldomai slinko, šviesa pradėjo nykti... ir ištiko nelaimė.
Bastis, kuris kopė pirmasis, paslydo ir susižalojo pėdą. Jiems bevertinant sužeidimą, Ulla pajuto, kad jos svajonė pradeda tirpti.
„Mano rankos buvo sustingę, delnai kraujavo – tuo momentu aš vos laikiausi“, teigė ji. „Net sekdama paskui Bastį aš vos sugebėjau kopti, bet žinojau, kad vienai man tai tikrai nepavyks. Be to, paskutinę, pavojingiausią kopimo atkarpą turėjome įveikti leidžiantis saulei. Tačiau aš neketinau pasiduoti – visada įmanoma daugiau, nei galvoji.“
Sutvarstę Basčio pėdą, jie sukaupė paskutines jėgas viršukalnei pasiekti. Galiausiai nusibrozdinusi, kruvina ir degančiomis galūnėmis Ulla pasiekė viršūnę ir – praėjus daugiau nei pusantro dešimtmečio nuo šio apsėdimo pradžios – gavo tai, apie ką svajojo.
„Pažvelgiau žemyn ir pamačiau labai atšiaurų vandenyną, aukštyn – pamačiau virš galvos plytintį dangų ir staiga pasijutau visiškai laisva“, – teigė ji. „Įgyvendinau savo svajonę. Padariau viską, kad tai įvyktų. Ir po visų pastangų, visiškai netikėtai suvokiau, kad pasiekiau viršūnę.
„Vokiškai aistra yra vadinama Leidenschaft. Tai reiškia „kūrybą per kančią“. Priartėdama prie savo galimybių ribų, jaučiuosi išties gyva. Man patinka plėsti savo ribas – ir „Totem Pole“ tai tikrai įvyko.“
Totem Pole, autorė Ulla Lohmann. Užkariauta. Įamžinta. Atšvęsta.
Autorius
„Gerą rinkinį turėti apsimoka tik tuo atveju, jei išnaudoji visas jo galimybes. Dažnai fotografai sako: geriausias fotoaparatas yra tas, kurį naudoji, o ne tas, kuris yra krepšyje. 5D Mark IV tikrai yra naudoti skirtas fotoaparatas.
„Asmeniškai man, svarbiausi jo aspektai, neskaitant techninių ypatumų, yra atsparumas aplinkos poveikiui ir patvarumas – jam teko atlaikyti tropines liūtis, daužymąsi kopiant į sienas, stiprų šaltį ir karštį... ir kol kas šis fotoaparatas atlaikė visus jam tekusius išbandymus. Taip pat galiu valdyti jutiklinį ekraną mūvėdama pirštinėmis – o tai yra būtina, kai dirbu ekstremaliomis sąlygomis.
„Mano kelionės metu didelis 5D Mark IV ISO skaičius – kuriuo matuojamas fotoaparato jautrumas šviesai – man tikrai pravertė, ir visai ne dėl galimų numanyti priežasčių: aš pamiršau žibintuvėlį, bet naudodama didelį ISO galėjau veiksmingai naudotis fotoaparatu, kad matyčiau tamsoje kur esu!“