STRAIPSNIS
Aukštos klasės rezultatai su vieno operatoriaus biudžetu naudojant „Canon EOS C200“
Kino filmų kūrėjas David Newton pasakoja apie savarankišką projekto „Trash the Dress“ filmavimą maža ir lanksčia „EOS C200“
Prekė
Gyva muzika ir dinamika su „Canon EOS C200“
Prodiuseris Patrick Greaves ir vyriausiasis operatorius Ricky Patel naudojo EOS C200 filmuodami gyvą muzikinį pasirodymą 4K HDR formatu su kinematografiniais akcentais ir minimaliu apšvietimu
Daugumoje trumpų filmų, kur rodomi muzikantai, viskas vyksta ne iš tikro, nes daugumoje muzikinių vaizdo įrašų muzikantai imituoja grojimą pagal leidžiamą muziką. „Mahogany“ seansai ryškiai iš jų išsiskiria – juose siekiama kinematografiškai atskleisti realų, gyvą pasirodymą, nufilmuotą tokiu stiliumi, kuris papildo realybę ir išlaiko vaizdą dramatišką ir įdomų.
Prodiuseris Patrick Greaves ir vyriausiasis operatorius Ricky Patel dažnai bendradarbiauja filmuojant tokius seansus. Kiekvienas seansas – tai vienas ištisas pasirodymas, kurį P. Greaves apibūdina kaip „kažko tikro ir organiško įamžinimą. Šie seansai suteikia mums galimybę parodyti geriausius naujus ir jau pripažintus talentus, susiejant vaizdą su įspūdingais gyvais pasirodymais.“ Seansui su Londone gyvenančiu muzikantu „Alfa Mist“ P. Greaves ir R. Patel vaizdo kamerą „Canon EOS C200“ pasirinko dėl jos puikaus ir itin dinamiško diapazono jutiklio, integruoto RAW formato įrašymo ir kompaktiškos formos. P. Greaves sakė: „galime ją naudoti su įvairia montavimo įranga, įskaitant stabilizuotą, pvz., „Movi Pro“. „C200“ galima naudoti įvairiausiais būdais – ji prisitaiko prie bet kokios aplinkos, kurioje mums reikia būti.“
„C200“ GALIMA NAUDOTI ĮVAIRIAUSIAIS BŪDAIS – JI PRISITAIKO PRIE BET KOKIOS APLINKOS, KURIOJE MUMS REIKIA BŪTI.
Filmavimas vyko 2017 m. rugsėjo 8 d. senoviniame Normansfield teatre Teddington rajono Langdon Down centre. P. Greaves aistringai pasakojo apie šią vietą, kalbėdamas tiek apie vizualinę, tiek apie akustinę jos didybę. „Tai originalus senovinis restauruotas Viktorijos laikų teatras. Jis turi tą sodrų garsą, tą stiprų toną, dėl kurio ši vieta puikiai tiko vaizdo ir muzikos spalvoms atskleisti.“ Atsižvelgdamas į šiuos tikslus ir į ilgą įrašo trukmę, P. Greaves pakankamai anksti suvokė, kad bus svarbu „naudoti kuo mažesnę ir kuo daugiau funkcijų turinčią vaizdo kamerą“.
R. Patel norėjo parodyti ir muzikantus, ir istorines pastato detales, todėl jo užduotis buvo apšviesti erdvę taip, kad ant kardaninės pakabos sumontuota „C200“ galėtų sklandyti po visą erdvę, bet kadre nesimatytų jokių stovų ar kabelių. Jo teigimu, „tai buvo gana unikalus seansas. Jis buvo vienas iš ilgiausių ir mes norėjome patekti į kiekvieną kampelį.“ Kad tai būtų įmanoma, reikėjo kruopščiai išdėstyti muzikantus ir tikslias žymas kamerai, nors apšvietimo kiekį teko apriboti, nes erdvėje turėjo nebūti įrangos.
Atsižvelgdamas į tai, R. Patel viršutiniam apšvietimui naudojo helio pripildyto baliono žibintą, o visur kitur – tik vieną „Skypanel“. „Praktiškai tas helio žibintas ir „Skypanel“ apšvietė būgnininką, o tada teko daug žaisti su širmomis, kad gautume visiems tinkantį rezultatą.“ Jis taip pat naudojo miglą, siekdamas „Mahogany“ darbus žinantiems žiūrovams pažįstamo vaizdo, ir išnaudojo visas matinio stiklo langų galimybes. Tokiu būdu buvo dar labiau kontroliuojamas išorinio pasaulio šviesumas, kuriame labai sunku suvaldyti dienos šviesos interjero ir eksterjero kontrastą.
R. Patel suskubo pagirti „C200“ veikimą tokioje didelių kontrastų erdvėje. „Buvau išties labai nustebęs, kai pamačiau, kaip atrodo vaizdas, aš to nesitikėjau iš šios vaizdo kameros... čia tiek daug informacijos, platuma atrodo puikiai.“ Jo teigimu „viskas atrodė kur kas toliau nuo kitų kamerų, daug švelniau. Su kitomis kameromis reikėtų mažinti raišką, [bet] čia gaunamas kur kas neutralesnis vaizdas.“ R. Patel nusprendė filmuoti naudodamas „C200“ efektyviai erdvę išnaudojantį „Cinema RAW Light“ formatą, kuriuo galima vaizdo kameroje įrašyti labai aukštos kokybės įrašus ir nereikia gremėzdiškų išorinių įrašytuvų. Nors „Pro Res“ galima įrašyti trečiųjų šalių įrašytuvais ir tai yra geras variantas, R. Patel „norėjo pamatyti, ką vaizdo kamera gali padaryti su naujuoju vidiniu RAW formatu“.
„Tai buvo 4K HDR seansas“,
pasakoja P. Greaves, kalbėdamas apie nuolatinį poreikį kurti vis aukštesnės raiškos ir didesnio dinaminio diapazono vaizdus. „Galėjome įrašyti RAW formatu kameroje, ir tai labai svarbu, nes nebereikia dar vieno išorinio įrašytuvo. Turi stulbinamą „C200“ jutiklį ir gauni tą aukščiausios klasės kinematografinį vaizdą iš tokios kompaktiškos kameros.“ P. Greaves taip pat norėjo pabrėžti, kad ši vaizdo kamera puikiai susitvarko su ryškia šviesa. „Ji suteikia daug galimybių atrinkti detales ir kontrastą... yra 15 dinaminio diapazono padalų, todėl nereikėjo nieko koreguoti dėl langų ar panašiai.
Kinematografas R. Patel jau buvo naudojęs šios serijos vaizdo kamerų, todėl jautėsi kaip namie. „Viskas vyko gana paprastai. Praktiškumas yra svarbiausia, ir aš žinojau, kur viskas yra, nes esu gerai pažįstamas su „C300““. „C300“ ir „C200“ skiriasi tuo, kad „CFast“ laikmenų lizdai yra ne gale, o šone, todėl juos lengviau pasiekti, kai „C200“ yra sumontuota ant kardaninės pakabos. R. Patelio patirtis su „Alfa Mist“ seansu sukėlė ir kitų minčių: „Filmuoju ir daug dokumentikos“, sakė jis. „Manau, kad C200 būtų puiku turėti kelyje. Nereikėtų V tipo fiksatorių ir kitos kuprinės... tiesiog susimeti mažus akumuliatorius į kuprinę ir jų gan ilgai užtenka.“
Prodiuseris P. Greaves linktelėdamas patvirtina, kad „C200“ yra išties lanksti. „Prodiuseriui svarbiausia yra universalumas. Ji ekonomiška ir veikė su dabartine mūsų scenos sąranka be jokių problemų. Su ja galime padidinti vaizdo kokybę – iškart filmuojame 4K RAW formatu ir viskas telpa viename įrenginyje. Mums tai tobulas pokytis po „C300“, puiki esamų „Canon“ modelių pažanga. Mano požiūriu, gerai, kad jie išleido tokią vaizdo kamerą.“
Norėdami grįžti į „EOS C200“ apžvalgą, spustelėkite čia
Autorius